Vienoje iš naujausių nuotraukų, kurias „Juno“ atsiuntė iš šiaurinio Jupiterio ašigalio, matyti daugybė audrų sūkurių.
Šis vaizdas buvo gautas liepos 5 d., kai kosminis aparatas „Juno“ liepos 5 d. praskrido 25 100 km virš debesų viršūnių. Dėl savo ašinės orientacijos Jupiterio ašigaliai mums dažniausiai nematomi, todėl planetų mokslininkai remiasi „Juno“ duomenimis, kad galėtų atlikti atmosferos dinamikos tyrimus šiuose paslaptinguose ir audringuose regionuose.
Iš šios nuotraukos galima suprasti, koks stulbinantis yra planetos orų mastas. Kaip rašo NASA, nuotraukoje matomų audrų skersmuo gali viršyti šimtus kilometrų, o aukštis – virš 50 km.
Išsiaiškinti, kaip jos susiformuoja, labai svarbu norint suprasti Jupiterio atmosferą, taip pat skysčių dinamiką ir debesų cheminę sudėtį, dėl kurių susidaro kitos planetos atmosferos savybės. Mokslininkus ypač domina įvairios sūkurių formos, dydžiai ir spalvos.
Kiekviename Jupiterio ašigalyje yra savitas audrų išsidėstymas. Pietiniame ašigalyje buvo šeši ciklonai – vienas centre, o penkios audros išsidėsčiusios aplink jį beveik tobulu penkiakampiu ir visos sukasi pagal laikrodžio rodyklę. Tarp „Juno“ praskriejimų mokslininkai galėjo stebėti septintosios audros atsiradimą.
Šiaurinis ašigalis dar keistesnis: ten mokslininkai nustatė devynias audras, aštuonias išsidėsčiusias aplink vieną centre, ir visos sukosi prieš laikrodžio rodyklę.
