Per šį katastrofišką įvykį žuvo vienas žmogus.
„Šiais laikais tai būtų pagrindinė dienos ar net visos savaitės naujiena, o tuomet apie įvykį sužinojo nedaug žmonių, kadangi sovietmečiu spauda nutylėdavo apie įvykusias panašias nelaimes, o meteorologams taip pat būdavo paliepiama niekam neprasižioti. Taigi, pirmosiomis dienomis jokių pranešimų apie baisų įvykį laikraščiuose nebuvo iš viso, tačiau viename Širvintų laikraštyje pasirodė trumpi pranešimai, kuriuose išreiškiama užuojauta žuvusio vairuotojo šeimai. To paties vairuotojo, kurį pražudė viesulas“, – feisbuko paskyroje rašė „Meteo.lt“.
Jų teigimu, informacija apie vietovę nusiaubusį viesulą nacionalinėje spaudoje pasirodė tik birželio 4 dieną – praėjus beveik savaitei nuo įvykio. Pranešimas skambėjo taip:
„Šių metų gegužės 29 d. apie 17 valandą Širvintų priemiesčiu prasiautė galingas viesulas. Jis padarė nemažai materialinės žalos miesto įmonėms ir gyventojams. Apgriauta sviesto ir sūrių gamykla, melioracijos statybos valdybos technikos kiemas, 15 gyvenamųjų namų, apdaužyta 30 automobilių. Vienas žmogus žuvo, yra sužeistų“.
Taip pat buvo pacituotas meteorologas Mykolas Mikalajūnas:
„Sprendžiant iš sugriovimų masto, vėjo greitis sūkurio viduje siekė ne mažiau kaip 70 metrų per sekundę, nors pats viesulas judėjo kur kas lėčiau – maždaug 15 kilometrų per valandą greičiu.“
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba rašė, kad daugiau informacijos apie viesulą su padarinių nuotraukomis ir liudininkų pasakojimais atsirado praėjus mėnesiui po nelaimės.
„Atskleista, kad sužeistiesiems pagalba teikė Širvintų ligoninės darbuotojai, du sunkiau sužeistus žmones teko išvežti į Vilnių. Oficiali statistika: 1 žmogus žuvo, apie 30 buvo sužeista“, – feisbuko įraše rašė „Meteo.lt“.
Viesulo vėjo greitis siekė iki 60-70 m/s ir ne tik nuniokojo dešimtis net ir stipriausių plytinių pastatų, bet ir į maždaug 20 metrų aukštį pakėlė autobusą.
