Birželio pabaigoje Šiauliuose buvo užfiksuotas dulkių sūkurys, kitaip vadinamas dulkių velniu (angl. dust devil).
„Paprastai daugelis jų atrodo gerokai mažesni ir siekia 4–5 metrų aukštį. Na, o šis „velniukas“ buvo kur kas didesnis bei susisuko visai šalia gyvenamojo namo“, – aiškina meteorologas Gytis Valaika feisbuko paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Kaip jis aiškino, dulkių sūkuriai susiformuoja saulėtą ar mažai debesuotą dieną, kai oras prie žemės paviršiaus dėl Saulės įkaista ir greitai pakyla virš vėsesnio oro. Tuomet ir susidaro oro srautas, nedidelis žemo slėgio sūkurys.
Jei sąlygos būna geros, pavyzdžiui, nėra foninio aplinkos vėjo, toks oro srautas gali pradėti suktis.
Sparčiai kylant orui, labai šilto oro stulpas vertikaliai išsitempia ir sukimosi efektas sustiprėja. Kadangi į besiformuojantį sūkurį nuo žemės paviršiaus veržiasi dar daugiau labai šilto oro, kad pakeistų kylantį orą, sukimosi efektas dar labiau sustiprėja ir tampa savaiminis.
„Visiškai susiformavęs dulkių sūkurys yra piltuvo formos (visai kaip sumažintas tikras viesulas), per kurį šiltas oras juda ir aukštyn, ir ratu.
Kildamas į viršų oras atvėsta, praranda plūdrumą ir galiausiai sustoja kilti. Nustojus tekėti labai šiltam orui (ir/ar pradėjus tekėti šaltam orui) į sūkurį žemo slėgio sistema greitai sunyksta ir reiškinio nebelieka“, – pasakojo G.Valaika.
Anot jo, Lietuvoje šis reiškinys dažniausiai regimas pavasario antroje pusėje ir vasaros pradžioje.
Meteorologo teigimu, beveik visada dulkių sūkuriai yra nepavojingi, visgi prisiartinus per arti į akis gali patekti dulkių arba akmenukų.
Nors štai stipresni dulkių viesulai gali pakelti prastai pritvirtintas pavėsines, palapines ir kitus nesunkius objektus.
„Įdomu tai, kad dulkių sukurių pasitaiko net ir Marse“, – paminėjo G.Valaika.