Padėjo visa Europa
Nuotraukose matomos galaktikų skleidžiamos radijo bangos. Mokslininkai dažnai tiria astronominių objektų skleidžiamas radijo bangas, o ne jų skleidžiamą regimąją šviesą, nes tai leidžia pamatyti dalykus, kuriuos kitu atveju užstotų Žemės atmosfera arba dulkės ir dujos tolimose galaktikose.
Daugelis mūsų akims tamsių kosmoso sričių iš tikrųjų ryškiai dega skleidžiamomis radijo bangomis. Tai leidžia astronomams pažvelgti į žvaigždžių formavimosi regionus arba į galaktikų širdis.
Nauja yra tai, kad komanda gerokai pagerino radijo vaizdų skiriamąją gebą, sujungusi daugiau nei 70 000 mažų antenų, išsidėsčiusių devyniose Europos šalyse.
Sujungti radijo signalus iš tiek daug antenų nėra paprastas procesas. Komanda šešerius metus kūrė visiškai naują būdą, kaip surinkti signalą iš kiekvienos antenos, jį suskaitmeninti, perkelti į centrinį procesorių ir sujungti visus duomenis į vaizdus.
Šiam pasiekimui vadovavusi daktarė Leah Morabito iš Durhamo universiteto „BBC News“ sakė: „Taip ilgai dirbti su duomenimis, o paskui pagaliau gauti tokius vaizdus ir būti pirmuoju žmogumi, galinčiu pamatyti, kaip tai atrodo, yra tiesiog neįtikėtina.“
Viršuje esančiame paveikslėlyje pavaizduotos dvi susiduriančios galaktikos. Šviesią dėmę kairėje esančioje galaktikoje sukelia sprogstančios žvaigždės, kurios sukuria galaktikos vėją, atpučiantį dulkes ir dujas.
Šios galaktikos šviesa atsirado, kai Visatai buvo tik 2,6 mlrd. metų. Virš jos ir po ja yra medžiagos čiurkšlės, kurias išmeta joje esanti juodoji skylė. Paprastai tokių ankstyvųjų galaktikų negalima išsamiai ištirti. Tačiau dabar astronomai pirmą kartą pamatė vienos iš jų struktūrą radijo dažniais – tai suteikia svarbios mokslinės informacijos apie tai, kaip juodoji skylė sąveikauja su ją supančia aplinka.
Nuotraukos atskleidžia, kad galaktikos yra kur kas daugiau nei žvaigždžių rinkinys. Pasak Mančesterio universiteto daktaro Nealo Jacksono, jos yra dinamiški saulės ir planetų kūrimo fabrikai, varomi juodųjų skylių.
„Tapo labai aišku, kad norėdami suprasti galaktikų evoliuciją, turime suprasti pačiame centre esančią juodąją skylę, nes ji, atrodo, daro gana didelę įtaką, ir būtent tai mums leidžia padaryti šie vaizdai“, – teigia mokslininkas.
Tarptautinis teleskopų tinklas vadinamas žemo dažnio matrica, sutrumpintai vadinama Lofar. Dauguma antenų yra Exloo mieste Nyderlanduose.
