Neįtikėtinai slidus 3D spausdintuvu atspausdintas klozetas neišsipurvina ir jam nuleisti reikia mažiau vandens, nei įprastam klozetui, teigia mokslininkai. Ar tualetų valymas gali tapti praeities prievole?
Šiuo metu ši koncepcija tėra prototipas, tačiau mokslininkai ieško būdų, kaip galiausiai tai pateikti rinkai.
Kol kas tyrėjai atspausdino tik mažytį klozeto modelį, kuris yra maždaug penktadaliu aukštesnis už įprastą porcelianinį klozetą, ir išbandė jo slidumą, pildami ant jo paviršiaus jogurto, medaus, krakmolingo gelio ar netikrų išmatų.
Išradus nuleidžiamąjį klozetą įvyko revoliucija mūsų gyvenimo būde, tačiau ši naujovė turėjo savo kainą – per dieną pasaulyje nuleidžiama 141 mlrd. litrų vandens, rašoma naujausiame mokslininkų straipsnyje, rugpjūčio 5 d. paskelbtame žurnale „Advanced Engineering Materials“.
Dažnai iškyla dar viena problema: tokio paprasto vandens praplovimo neužtenka, kad būtų pašalintos visos išmatos, esančios klozete.
Kinijos Huazhong mokslo ir technologijų universiteto vyriausiasis tyrėjas Bin Su ir jo vadovaujama medžiagų mokslininkų grupė galbūt rado šių problemų sprendimą.
Savo tyrime mokslininkai pranešė, kad jų sukurtas klozetas yra visiškai atsparus sutepimui įvairiais skysčiais, įskaitant pieną, purviną vandenį ir net sintetines išmatas. Skirtingai nei kiti klozetai, jis išlaiko savo slidumą net po intensyvaus ir daugkartinio naudojimo.
Komanda įkvėpimo sėmėsi iš atogrąžų stumbrinių augalų (Nepenthes) – mėsėdžių augalų, kurie gaudo grobį į vazą panašiose lapų taurėse; kad padėtų nukreipti grobį į spąstus, augalai išskiria slidžią, tepamąją medžiagą. Panašiai tyrėjai klozeto paviršių padengė riebiu aliejumi, kuris padeda nuleisti atliekas žemyn ir išleisti jas iš klozeto.
Cheminiu lygmeniu šis slidumas atsiranda dėl medžiagos savybės, vadinamos hidrofobiškumu, kuri parodo, kaip gerai medžiaga atstumia vandenį. Žmogaus atliekose yra daug drėgmės, todėl hidrofobinis paviršius padės išvengti išmatų prilipimo.
Naudodama 3D spausdinimo metodą, vadinamą selektyviuoju lazeriniu sukepinimu, komanda sulydė plastiko grūdelius ir tam tikros rūšies hidrofobinį smėlį, kad pagamintų kietą tualeto korpusą.
Sukepinimas – tai cheminis procesas, kurio metu dviejų rūšių kietosios medžiagos sutankinamos ir sujungiamos, jų kartu neišlydant; svarbu tai, kad taip sukuriama akyta struktūra su daugybe mažyčių tarpų tarp kietųjų dalelių. Tyrėjai šias skylutes užpildė naudodami įprastą tepalinę alyvą, kuri pasklido po visą struktūrą ir padengė visą klozetą.
Kadangi dėl porėtos struktūros tepalinė alyva kaupiasi visame klozete, bet kokia nuo paviršiaus dingusi alyva greitai pasipildo iš giliau esančios medžiagos, todėl klozetas išlieka itin slidus.
Net ir stiprus mechaninis dilimas, pavyzdžiui, sukeltas pernelyg entuziastingo šveitimo klozeto šepečiu, nesumažina slidumo, nes medžiaga greitai savaime atsistato, permaišydama aliejų į naujai atsidengusį paviršių.
Komanda tai patikrino 1000 kartų švitriniu popieriumi nušveisdama savo mini tualetą.
Tiesa, kol tokį klozetą išvysime parduotuvėse, dar praeis nemažai laiko.
