Tyrimo duomenimis, kai kurių asmenų imuninės ląstelės – T helperiai – geba atpažinti koronavirusą ir į jį reaguoti net tuo atveju, kuomet niekada nebuvo su juo tiesiogiai susidūrę.
Anot mokslininkų, labiausiai tikėtinas tokios keistenybės paaiškinimas – reiškinys, vadinamas „kryžminiu reaktyvumu“, kuomet T helperiai įgyja gebėjimą reaguoti į kokį nors nežinomą patogeną, o tas pats gebėjimas pasirodo efektyvus ir prieš kitą patogeną.
Tokiu atveju labiausiai tikėtina, kad šie T limfocitai minėtų asmenų organizmuose atsirado po kontakto su kažkokiu kitu koronavirusu – galimai vienu iš tų, kurių simptomai yra ne ką sunkesni už banalios slogos.
„Šie žmonės pradeda su šiokiu tokiu privalumu – geresne pradine pozicija lenktynėse su virusu, kuomet viruso tikslas yra kuo greičiau pasidauginti, o imuninės sistemos – kuo greičiau tą virusą sunaikinti“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Alessando Sette. Jo teigimu, T limfocitų kryžminis reaktyvumas „padeda sugeneruoti greitesnį, stipresnį imuninį atsaką“.
Imunologinis pranašumas
A.Sette tyrimo pagrindas – 20 asmenų, kurie sirgo COVID-19 ir pasveiko, imuninių sistemų analizės duomenys ir 2015-2018 metais surinkti duomenys apie dar 20 imuninių sistemų. Tai reiškia, kad „kontroliniai“ duomenų rinkiniai niekaip negalėjo susidaryti po sąveikos su SARS-CoV-2.
Iš 20 žmonių, kurių kraujo mėginiai buvo paimti dar iki pandemijos, 50 proc. jau turėjo tam tikrą baltųjų kraujo ląstelių CD4+ tipą, padedantį organizmui kurti antikūnus ir jau gebėjusį atpažinti naująjį koronavirusą, todėl organizmas iškart galėjo reaguoti į naująją infekciją.
Dabar mokslininkams reikės išsiaiškinti, ar toks imuninis pranašumas lemia lengvesnę COVID-19 eigą.
„Kol kas per anksti daryti išvadą, kad šis kryžminis reaktyvumas su slogos koronavirusais kaip nors lemia lengvą arba sunkią COVID-19 ligos eigą ar užsikrėtimo dažnumą populiacijoje“, – sakė su šiuo tyrimu nesusijęs CEA/Université de Paris-Saclay (Prancūzija) mokslininkas Maillère Bernardas.
Tiriamojoje grupėje, kuriai priklausė COVID-19 persirgę pacientai, su sunkia ligos eiga susidūrė tik 2 žmonės – likusiųjų infekcijos eiga buvo lengva arba vidutinė.
Šios grupės pacientai buvo atrinkti taip, kad mokslininkai galėtų išmatuoti ne hospitalizuotų, o apskritai bendrai populiacijai priklausančių COVID-19 pacientų imuninį atsaką (manoma, kad su sunkia ligos eiga susiduria apie 20 proc. užsikrėtusiųjų).
Pacientų kraujyje mokslininkai ieškojo dviejų skirtingų tipų baltųjų kraujo ląstelių – CD4+ ir CD8+. Pastarosios yra vadinamieji T kileriai – ląstelės, kurios tiesiogiai atakuoja virusu užkrėstas ląsteles.
Tyrimo rezultatai parodė, kad ligos eigoje visų 20 pacientų organizmuose susidarė antikūnai ir T helperiai, gebėję atpažinti koronavirusą bei į jį reaguoti, o 70 proc. pacientų organizmuose susidarė ir T kileriai.
Toks atsakas reiškia, kad organizmas veikiausiai sugebės atpažinti ir kovoti su naujuoju koronavirusu, jei su juo vėl bus susidurta ateityje.
„Savaime suprantama, negalime užtikrintai pasakyti, kas nutiks po 15 metų, nes virusas apskritai plinta vos kelis mėnesius. Niekas nežino, ar prieš jį susidarantis imuninis atsakas yra ilgalaikis“, – sakė A.Sette.
Bet, anot jo, esama pagrindo būti optimistais, ypač tiems pacientams, kurie sirgo sunkiai.
„Imuninė atmintis yra susijusi su įvykiu. Jei įvykis buvo stiprus, tai ir atmintis bus stipri. Jei būsite nutrenktas sunkvežimio, įvykį prisiminsite. Bet vakar dėvėtų kojinių spalvos veikiausiai neprisiminsite, nes tai nebuvo labai svarbu“, – pridūrė A.Sette.
