Tyrimai rodo, kad mes tebeevoliucionuojame, o naujas tyrimas, publikuotas „Nature Ecology and Evolution“ rodo, kad mums gali vystytis genas, sutrikdantis fiziologinį alkoholio toleravimą.
Pensilvanijos universiteto tyrėjai analizavo maždaug 2 500 žmonių iš keturiuose žemynuose esančių 26 populiacijų duomenis, kuriuos surinko „1 000 Genomes Project“. Tada komanda išskyrė įvairiose skirtingose populiacijose pasireiškiančius specifinius bruožus, genetinius „karštuosius taškus“ – tarkime, glikoforinus koduojančio geno pokyčius, atsiradusius Afrikos ir Azijos dalyse. Kad taip atsitiktų, mutacija turėjo atsirasti nepriklausomai dviejose skirtingose populiacijose ir išlikti. Nes jeigu tai būtų buvusi viena pradinė mutacija, ji būtų turėjusi tarp dviejų žemynų keliauti milžinišku greičiu.
„Šis naujas tyrimas rodo, kad atranka buvo linkusi kai kuriuos genus tarp populiacijų padaryti panašius, kad padėtų žmonėms prisitaikyti prie nesenų mūsų ekologijos pokyčių“, – leidiniui „New Scientist“ sakė Viskonsino-Madisono universiteto (JAV) mokslininkas Johnas Hawksas.
Tyrėjai pabrėžia penkis neseno pokyčio regionus. Tai glikoforino geno adaptacija – siejama su atsparumu maliarijai – Azijoje ir Afrikoje, regionuose, kur uodų pernešamos ligos kelia didelę grėsmę sveikatai. Europoje mokslininkai registravo pagausėjimą genų, susijusių su aminorūgšties homocisteino, kurios dideli kiekiai gali sukelti širdies ligą, skaidymu. Tuo tarpu visose penkiose tirtose Afrikos populiacijose pastebėti pokyčiai gene, reguliuojančiame šlapimo pūslės kanalo padėtį ir, ne Afrikos populiacijose, yra dviejų iš neandertaliečių paveldėtų genomų teigiama atranka.
Turbūt įdomiausias mokslininkų atradimas – alkoholio dehidrogenazės (ADH) genų pokyčiai, lemiantys alkoholio skaidymo efektyvumą. Dehidrogenazė yra alkoholį į acetaldehidą skaidantis fermentas. Būtent ši nuodinga cheminė medžiaga sukelia galvos skausmą ryte po audringo vakarėlio. Laimei, kūnas acetaldehidą geba gana greitai paversti kita, nenuodinga medžiaga – acetatu, o po šios cheminės transformacijos, kai organizme nebelieka acetaldehido, pasijungtame geriau.
Tačiau evoliucija gali surasti būdą apskritai įveikti žmonijos potraukį alkoholiui, sukurdama naujus ADH variantus, kurie pakeičia mūsų atsparumą svaigalams ir kūno gebėjimą acetaldehidą versti acetatu. Iš esmės tai reiškia, kad pasijustume blogai suvartoję net ir mažą alkoholio dozę.
Kol kas šie genai aptikti tik Rytų Azijoje ir Vakarų Afrikoje, bet laikas parodys, kaip toli jie pasklis.
Daugiau prognozių, kaip žmonės atrodys ir elgsis ateityje, pateikiama šiame „AsapSCIENCE“ vaizdo įraše.
