RMIT universiteto mokslininkai (tie patys, kurie nori į betoną maišyti minkštą plastiką ir statybinių blokų gamyboje naudoti senas padangas) ieško būdų, kaip perdirbti panaudotas vienkartines veido kaukes. Šiaip jos nėra gaminamos iš egzotiškų medžiagų, tačiau jų lengvumas deginimą dažnai paverčia lengviausia išeitimi. Nemažai kaukių keliauja tiesiai į sąvartynus. O juk būtų gerai iš jų dar turėti naudos.
Skaičiuojama, kad per COVID-19 pandemiją kasdien pasaulyje panaudojama apie 6,8 milijardai vienkartinių kaukių. Toks didelis skaičius pasiekiamas todėl, kad yra daugybė specialistų, kurie kaukes turi keisti kelis kartus per dieną. Tai – didžiuliai šiukšlių kalnai ir, kaip mano RMIT inžinieriai, neišnaudotos žaliavos.
Įprastai kelius sudaro keturi vis tankesni sluoksniai su asfaltu viršuje. Žinoma, kelių tiesimui jau galima panaudoti perdirbtas atliekas – net trims apatiniams sluoksniams galima naudoti smulkintas statybines atliekas – betono agregatą. Ir mokslininkai mano, kad į jį galima maišyti kaukių atraižas.
Mokslininkai atliko eilę eksperimentų ir išsiaiškintų, kad į sumalto betono agregatą galima maišyti 1 % kaukių atraižų išlaikant tvirtumą ir medžiagos vientisumą. Mažai? Iš tikrųjų, vienam dviejų juostų kelio kilometrui nutiesti būtų sunaudota 3 milijonai kaukių ir į sąvartynus neiškeliautų 93 tonos atliekų.
Darbas su panaudotomis kaukėmis būtų pavojingas? Na, mokslininkai taip nemano. Be to, kaukes galima lengvai dezinfekuoti mikrobangomis – juk žmonės jų nedėvėtų, todėl ypatingų švaros standartų laikytis nebūtina.
Žinoma, RMIT inžinieriai nebūtų RMIT inžinieriais, jei kaukių atraižų nebūtų maišę ir į betoną – tas tyrimas vis dar tęsiamas, tačiau mokslininkai mano, kad rezultatai yra daug žadantys. COVID-19 yra pasaulinė sveikatos krizė, tačiau labai svarbu, kad ji netaptų ir aplinkos apsaugos problema. Mokslininkai stengiasi sumažinti išmetamų apsauginių priemonių kiekius – pirštines galima dezinfekuoti, o kaukes ir, tikriausiai, kostiumus, galima panaudoti kaip statybinę medžiagą.
