„Ratchet & Clank“ yra viena didžiausių kompanijos „Sony“ ekskliuzyvių žaidimų serijų. Ši serija trunka jau beveik 20 metų, o prasidėjo dar 2002 metais konsolėje „PlayStation 2“. „Ratchet & Clank: Rift Apart“ yra jau 17-as šios serijos žaidimas ir tai – jau ketvirta „Sony“ žaidimų konsolių karta, iki kurios sugebėjo išgyventi ši serija. Tokia statistika – tikrai nemenkas pasiekimas. O dabar – plačiau apie naująjį „Ratchet & Clank: Rift Apart“.
Ar reikia prieš šį žaidimą būti žaidus bet kurį kitą „Ratchet“? Norint maksimalaus potyrio – taip, bet kalbant atvirai – nebūtina. Ši žaidimo dalis yra antroji (skaičiuojant nuo pirmojo „Ratchet & Clankׅ“ filmo pasirodymo), tad kūrėjai pasirinko animacijai būdingą pasakojimo stilių. Jei ankstesnės žaidimo dalys turėjo nuoseklų tęstinumą, tai naujesni žaidimai puikiai kramtosi tiek krūvoje, tiek atskirai.
Kam „Rift Apart“ skirtas labiausiai? Arba šios žaidimų serijos gerbėjams, arba jaunesniems žaidėjams arba tiems, kas dar tik pradeda pažintį su kompiuteriniais žaidimais. Šiuo metu „Ratchet & Clank: Rift Apart“ yra absoliučiai geriausias žaidimas „PlayStation 5“ konsolėje būtent jaunesnei žaidėjų auditorijai, o tik pradedantiems žaisti ir įsigijusiems „PlayStation 5“ kaip savo pirmą konsolę – bene idealus būdas pradėti jaukintis tiek veiksmo, tiek nuotykių žaidimus.
Kaip „Pixar“ filmukas, bet su ginklais
Žaidimo siužetas turi labai gražią savo arką, kuri labiausiai primena būtent „Pixar“ ar „Dreamworks“ animacinius filmus, o pagrindinių veikėjų – Ratchet ir Clank – kompanija pasipildo nauja veikėja Rivet. Ji, kaip ir dera naujam personažui ilgametėje serijoje, labai greitai pasiima ant savo pečių ne tik žaidimo siužetą, bet ir simpatijas – ji kitokia nei mums jau įprastas herojus Ratchet, drąsesnė, greitesnė ir vietomis turi aštresnį liežuvį. Todėl mėgstantiems žaidimuose gerus personažus čia laukia tikrai pažinties verti veikėjai.
Kas toliau? Nežinantiems, kaip paprastai atrodo „Ratchet & Clank“ žaidimai, jų struktūra paprasta – keliaujame iš vienos planetos į kitą ir įveikinėjame jose randamas užduotis ar išbandymus. Pakeliui, žinoma, išnarpliojant ir pagrindinę žaidimo istoriją.
Šioje dalyje pačių planetų, deja, nebus itin daug – vos 9, bet tarp jų tikrai pasitaikys tokių, kurios atims žadą savo vaizdais arba žaismu. Naujoji „PlayStation 5“ konsolė ir jos galimybės tuo tikrai pasirūpino. Kita vertus, kai kurios planetos atrodo kiek per daug panašios tarpusavyje ar neišskirtinės, tačiau tam, kad patirtume tikrai gerą nuotykį, tai netrukdo. Patyrusius žaidėjus, tiesa, gali kiek nuvilti be atvangos kūrėjo konstruojamos didelių pasaulių iliuzijos.
Turime galvoje tai, kad kiekvienas žaidimo lygis yra pristatomas taip, it tai būtų išties didelė planeta, tad kai veiksmas joje baigiasi vos po valandos, apima keistas liūdesio jausmas. Atrodo, lyg ir lankaisi atvirame pasaulyje, kuriame konstruojami gan menki, klasikiniam nuotykių žaidimui būdingi lygiai.
Kiek panašus jausmas apima prakalbus ir apie kitą aspektą, kuriuo visą laiką išsiskirdavo „Ratchet & Clank“ žaidimai – ginklus. Ginklai šioje serijoje visuomet būdavo įdomūs, nes kūrėjai be paliovos prigalvodavo keistų dalykų – pavyzdžiui, disko kamuolių granatos, verčiančios visus priešus šokti. Čia tokių įdomesnių ginklų vos keli, o iš senesnių žaidimų čia kažkodėl atkeliavo tik galingi, bet nuobodūs raketsvaidžiai ir kulkosvaidžiai. Vėlgi, tai – trūkumas, kurio serijos naujokai net nepastebės, bet užkietėję fanai gali likti nusivylę.
Ar galėsime laisvai šokinėti tarp dimensijų?
Prieš pasirodant žaidimui, kūrėjai visus intrigavo naujais „Ratchet & Clank: Rift Apart“ žaismo elementais, o būtent – plyšiais tarp dimensijų. Rodomose pristatymo filmukuose matėme, kaip veikėjai šokinėja iš vieno pasaulio į kitą be jokių krovimo langų. Ar to daug šiame žaidime? Praktiškai nėra visai.
Tai yra to, ką matėme per pristatymus – tik tiek ir yra, o daryti tai patiems kada panorėjus žaidimas neleidžia. Vienintelis su plyšiais tarp dimensijų susijęs žaismas yra galimybė prisitraukti prie toliau esančių platformų tą padarant per plyšį arba pereiti iš vienos dimensijos į kitą, kai randame žaidimo slaptavietes. Kita vertus, labai tikėtina, kad su šiais plyšiais tarp dimensijų paeksperimentavę šiame žaidime, kūrėjai ryšis jau kur kas įspūdingesniems sprendimams kitoje dalyje.
Tenka pripažinti, kad būtent šioje žaidimų dalyje toks žaismo aspektas tėra kosmetika. Vizualiai galimybė prisitraukti ir tarsi „sau ant galvos užsimaukšlinti“ žaidimo lygį yra tiesiog pribloškianti, bet... tik vizualiai. Čia pat galima paminėti, kad kalbant apie vizualinius efektus, kūrėjai negailėjo nei savęs, nei pinigų, nei laiko, nei žaidėjo akių, kurioms ir siūloma visa ši fiesta.
Detalūs, nuo horizonto iki horizonto besidriekiantys pasauliai, papildyti vizualiniais efektais, kurių arsenalas apima viską – nuo ore kybančių ateiviškų sporų iki masinių kautynių dėl oro erdvės. Būna, žvelgi į vaizdą ekrane ir negali patikėti, kiek visko jame prikrauta, o tada kukliai nuleidi akis ir pastebi, kad ant valties, kurioje esi dugno, smagiai ir pagal visus fizikos dėsnius ritinėjasi šimtai ką tik iššautų kulkų tūtelių. Vėlgi, be proto gražu pažiūrėti, bet su žaismu tai neturi nieko bendra.
Labiau veiksmo ar nuotykių žaidimas?
Kaip supratote, „Rift Apart“ sugeba džiuginti nuolatiniu veiksmu. Čia žaismas praktiškai niekada neatsibosta, nes tarp šaudymo ar nedidelių galvosūkių mūsų laukia žaismo atkarpos jojant ant mutavusių sraigių, pasiskraidymai su slibinu ar greitas šliuožimas per lygį su reaktyviniais batais. Visas „Rift Apart“ žaidimas labai gerai padalytas į atskiras žaismo atkarpas, todėl jį lengva žaisti nors valandų valandas – jis nei kiek neatsibosta ir įtraukia.
Taip pat jis gerai tinka ir trumpoms žaidimo sesijomis, nes kiekviena jų tarsi turės savo pradžią, pabaigą ir atskiras taisykles. Žaisdami be abejo galėsime tobulinti ginklus ir rinktis tai, kas ginkluose mums aktualiausia, o taip pat ir aprūpinti Ratchet ar Rivet skirtingais žaidime randamais kostiumais. Jie, nors ir suteikia šiokių tokių privalumų, labiausiai pasitarnaus kaip dar vienas kosmetinis žaidimo elementas.
Dalykas, kuris „Rift Apart“ – kaip, beje, ir kitus „Ratchet“ žaidimus – smarkiai išskiria iš rinkos, yra jo stilius bei humoras. Tai, koks yra „Ratchet & Clank“ gali būti nesunkiai pakartojama, bet praktiškai niekam nepavyksta, nes šis žaidimas tarsi savaime parodijuoja įvairias klišes arba net pats save.
Būtent todėl žaidimo pokštai ar smagesnės vietos suskamba ypač gerai ir palieka įspūdį. Negana to, jei žaidžiate (ar stebite, kaip žaidžia paauglys ar vaikas), šio žaidimo įvykiai ir dialogai sukurs gausybę progų įdomioms diskusijoms apie draugystę, ištikimybę ar įsiklausymą į kitą. Dialogai čia be proto paprasti, bet įtraukia šmaikštumu ir tyru nuoširdumu, kuris puikiai dera su visa žaidimo stilistika.
Žaidimo išvaizda – vienas didžiausių išskirtinumų
Na, bet norint iš tiesų paliaupsinti žaidimą, teks dar sykį grįžti prie jo grafikos. Tai, be abejo, yra visavertis „PlayStation 5“ žaidimas, kurį nuo pagrindų būtent šiam įrenginiui ir kūrė. Įspūdingi „ray tracing“ technologijos įgalinti atspindžiai. Gan kompleksiškas yra ir magiškai kerintis pasaulių apšvietimas, kuris bent jau testuojamoje žaidimo versijoje elgėsi kiek kaprizingai. Taip pat – nėra nei vieno krovimosi lango, todėl žaidimu galima mėgautis greitai ir nedarant bereikalingų pauzių, per kurias tenka sriūbčioti gėrimą ar ieškoti užkandžių.
Kita vertus, bent jau žaidžiant žaidimą iki išleidimo, pasitaikė ir keletas skaudžių „bugų“. Vienas jų kartu su savimi palaidojo ir žaidimo išsisaugojimo failus, tad teko kartoti nemažą dalį progreso, o kitas „bugas“ pasirodė įkvėptas „Cyberpunk 2077“, kai lygyje išskėtę rankas į šalis išsirikiavo visi šalutiniai personažai. Bet tikėtina, kad su pirmuoju pataisymu nieko panašaus žaidime nebeliks.
Kiek valandų žaidimo gauname už 70 eurų?
Galiausiai – trukmė. Deja, bet tai – silpniausia „Ratchet & Clank: Rift Apart“ grandis. Net darant visas šalutines užduotis, kurių žaidime vos kelios bei renkant visus daiktus, jį galima laisvai įveikti vos per 15 valandų. Jei nieko nerinksime ir neieškosime, tai padaryti lengvai įmanoma ir per 6 valandas ar net dar greičiau.
Jei žaidimus perkate ir vėliau juos saugote, tai šis atrodys kiek nuviliantis, nes, bent jau kol kas, jo peržaidžiamumo vertė yra gan menka. Jei sutiksime, kad „Platinum“ trofėjus simbolizuoja visišką, šimtaprocentinį žaidimo įveikimą, po ko jame nei ką nauja pamatysi, nei ką išmoksi, tai „Rift Apart“ į tokią situaciją ir be didesnių pastangų galima pakliūti greičiau nei per 20 valandų. Ne ypač daug džiaugsmo sumokėjus pilną, 70-ies eurų kainą.
Vietoje verdikto – avansinis lūkestis kūrėjams
„Ratchet & Clank: Rift Apart“ yra ambicingas ir tikrai įspūdingas savo išvaizda, bet kiek nuviliantis turiniu bei trukme žaidimas, todėl su labai labai dideliu avansu jam galima skirti aukštesnius balus. Tačiau čia pat peršasi dar vienas griežtos kritikos elementas – jei jau žaidimas šeimai, jei jau jame yra du visaverčiai veikėjai, kodėl nėra galimybės žaisti dviese?
Suprantame, kad toks sprendimas griautų sumanytą siužetą, bet kodėl nesukurti ekstra iššūkių ar režimų dviems žaidėjams, arba, jei žaidimas sykį jau įveiktas, kodėl nepadaryti lygių ar bosų kovų, kur galėtume merkti valandas išvien su vaikais ar broliais ir sesėmis? Tiesą sakant, jei žaidimas turėtų turinio dviem žaidėjams, kad ir visai nedaug, jis taptų labiausiai rekomenduojamu žaidimu šiai vasarai. Na, o dabar rekomenduojame jį atsargiai. Naujasis „Ratchet & Clank“ tikrai geras, bet prieš pirkdami pagalvokite, kiek norite mokėti už vieną tokio žaidimo valandą.
