Šiuo metu medicinos technologijų ir skaitmeninės medicinos startuoliai gauna bene daugiausiai investicijų, o JAV verslo rinkų analitikos kompanija „Frost & Sullivan“ nustatė, kad iki 2024 metų, pasaulinės medicinų technologijų rinkos vertė turėtų pasiekti daugiau kaip 529 mlrd. JAV dolerių. Kaip sako kanadiečių IT bendrovės „CGI“ išmaniosios automatizacijos sprendimų padalinio direktorius Suomijoje Tuomo Pursiainen, netolimoje ateityje galime tikėtis medicinos rinkos transformacijos.
Dirbtinis intelektas medikų nepakeis, tačiau jiems padės
Veikiant įprastu režimu, technologijų, naudojamų šiuo metu, mums pakanka. Tačiau pasaulinės pandemijos metu, kai į įvykius būtina reaguoti greitai, o į ligonines ar skiepijimo centrus siunčiami tūkstančiai (didžiųjų šalių atveju – milijonai) žmonių, rasti būdų optimizuoti veiklą, yra būtina, kadangi kitu atveju gali būti padaryta klaidų, kurios kainuoja žmonių gyvybes.
Kaip vieną iš teigiamų pokyčių medicinos srityje, T.Pursiainen mini dirbtinį intelektą. Tokie sprendimai naudojami Suomijoje ir padeda nustatyti tam tikras sveikatos problemas pagal smegenų vizualizacijas: „Dirbtinis intelektas pats savaime jokių sprendimų nepriima, tačiau jis padeda atrinkti tas smegenų vizualizacijas, kurios atrodo problematiškos ir reikalautų profesionalo dėmesio.“
Neatmetama, kad dirbtinis intelektas ateityje gali padėti ir daugelyje kitų operacijų: diagnozuojant tam tikras ligas, bendraujant su pacientais ir t.t. Kaip rodo tyrimų bendrovės „BIS Research“ paskaičiavimai, iki 2025 metų dirbtinio intelekto medicinoje rinkos dydis sieks net 28 milijardus JAV dolerių, nors dar 2016 metais šios rinkos dydis buvo kiek didesnis nei 1 mlrd. Tad galime net neabejoti, kad medicina bus vis išmanesnė ir tikslesnė.
Automatizacija pasiekia ir medicinos rinką
Kitas svarbus aspektas, keičiantis pasaulio mediciną, yra duomenų skaitmenizavimas ir automatizavimas. „Suomija visus pacientų įrašus į virtualią erdvę perkėlė prieš daugiau kaip 15 metų. Nors iki šiol tai teikė kitus, kiek mažiau pastebimus, privalumus, pandemijos metu ši investicija atsipirko labai smarkiai, kadangi į suomių sveikatos informacinę sistemą integruoti automatizuotą skiepijimo duomenų įvedimą užtruko vos keturias savaites“, – pasakoja T. Pursiainen.
Nors įprastu metu skiepijimui automatizacija tikrai nėra reikalinga, tokiais atvejais kaip ši pandemija, kai kalbame apie ypač didelius žmonių ir skiepų kiekius, automatizacija visą procesą paverčia žymiai paprastesniu: skiepijimo procesas užtrunka žymiai mažiau laiko, o klaidų praktiškai nelieka. Būtent dėl robotinio darbo sekų ir procesų automatizavimo panaudojimo, skiepijimo laikas Suomijoje sutrumpėjo perpus, o visi duomenys į virtualią erdvę yra keliami automatiškai, duomenų sistemose taip pat nepasitaiko klaidų.
„Mes nekalbame apie virtualius susitikimus su gydytojais ar nuotoliniu būdu vykdomas operacijas, nors pamažu tobulėja ir šios technologijos. Duomenų skaitmenizavimas, procesų automatizavimas ir robotizavimas jau yra pritaikytas praktiškai visose kitose industrijose, o šių technologijų panaudojimas medicinoje tebuvo laiko klausimas.
Pandemija paskatino sveikatos technologijų rinką pajudėti iš vietos greičiau ir to privalumus pastebėsime ne tik pandemijos metu, bet ir ateityje: vizitai pas gydytojus taps trumpesniais, visus duomenis apie ligų istoriją galėsime matyti internete, informaciją apie savo skiepus ar gauti priminimus apie profilaktinius patikrinimus galėsime tiesiog savo telefone“, – vykstančią medicinos pasaulio revoliuciją apibendrina T.Pursiainen.
