Tyrėjai nustatė, kad visada į maistą dedant druskos vyrų gyvenimo trukmė sutrumpėjo daugiau nei dvejais metais, o moterų – pusantrų metų. Į šį skaičių neįeina prieskonių dėjimas gaminant maistą.
„Mano žiniomis, mūsų tyrimas yra pirmasis, kuriame įvertintas ryšys tarp druskos dėjimo į maistą ir ankstyvos mirties“, – sakė tyrimui vadovavęs Tulano universiteto Visuomenės sveikatos ir tropinės medicinos profesorius Lu Qi. „Tikėtina, kad net ir nedidelis natrio suvartojimo sumažinimas gali būti labai naudingas sveikatai, ypač kai tai pasiekiama bendroje populiacijoje.“
Išvados pagrįstos tyrimais, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 500 tūkst. Jungtinės Karalystės Biobanko tyrimo dalyvių, kurie buvo stebimi vidutiniškai devynerius metus.
Druskos suvartojimą sunku tiksliai nustatyti, nes daugelyje perdirbtų maisto produktų yra daug druskos, o tiesioginis jos kiekio nustatymas šlapimo tyrimais nebūtinai parodo bendrą suvartojamos druskos kiekį. Vakarų šalių gyventojai maždaug 70 proc. natrio suvartoja iš perdirbtų ir paruoštų maisto produktų, o 8-20 proc. – iš druskos, dedamos prie stalo. Tačiau druskos pridėjimas yra labai geras rodiklis, rodantis, kad žmogus pirmenybę teikia sūriam maistui, todėl komanda daugiausia dėmesio skyrė šiam matavimui.
Lyginant su tais, kurie niekada arba retai gardina patiekalus druska, tiems, kurie visada sūdo maistą, rizika mirti per anksti padidėjo 28 proc. Sulaukę 50 metų amžiaus, visada druskos dedantys vyrai ir moterys gyveno atitinkamai 2,3 ir 1,5 metų trumpiau, rašo „The Guardian“.
Buvo atsižvelgta į kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos rezultatams, įskaitant amžių, lytį, etninę priklausomybę, nepriteklių, kūno masės indeksą, rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą, mitybą ir sveikatos būklę, pavyzdžiui, diabetą, vėžį ir širdies ligas.
