Apgavystės schema šiuose „Nigerijos“ laiškuose su Sirijos siužetu gana standartinė. Laiško siuntėjas pasakoja gailią istoriją, kaip jis pats, jo klientas ar giminaitis dėl sudėtingos situacijos šalyje nori pervesti milžinišką pinigų sumą į saugią vietą už Sirijos ribų. Laiško gavėjui siūloma būti padėjėju šiuose veiksmuose. Mainais jis esą gaus ne tik pripažinimą ir „nelaimingų žmonių“ padėką, bet ir dalį išgelbėtų pinigų. Pasak apgavikų, tereikia atsakyti į laišką norint išsiaiškinti situacijos detales ir, kaip paaiškės vėliau, pervesti tam tikrą pinigų sumą tarpininko paslaugoms apmokėti.
Dažniausiai šie „Nigerijos“ laiškai parašyti angliškai, o pačiame laiške neretai vartojami žodžiai „neramumai“, „krizė“, „revoliucija“. Atgaliniam ryšiui apgavikai palieka kontaktinį telefono numerį ir elektroninio pašto adresą (beje, dažnai nurodomas arba asmeninis siuntėjo adresas, arba asmeninis „kliento“, arba „giminaičio“, kuriam reikia pagalbos, adresas). Kad ir kaip būtų, kai vartotojas perveda savo pinigus vagims, susirašinėjimas baigiasi – paslaptingų žinių apie nesuskaičiuojamus turtus savininkai dingsta taip pat netikėtai, kaip ir atsiradę.
„Nigerijos“ šlamšto siuntėjų triukų arsenalas išties įspūdingas, bet jie visi spekuliuoja žmonių noru gauti lengvų pinigų ir kartu padėti į nelaimę patekusiam žmogui. Šlamštlaiškių platintojai sugalvoja įvairių siužetų, kartais fantastinių, naudoja žinomų žmonių vardus ir garsiai nuskambėjusius įvykius, kad auka patikėtų jų istorija, – aiškina Tatjana Ščerbakova, „Kaspersky Lab“ vyriausioji šlamšto analitikė. – Neverta atsakyti į tokius laiškus – pradėję susirašinėti su „Nigerijos“ laiško autoriumi rizikuojate likti be savo pinigų.“
