Būtent ši raketa ir turėtų žmones nugabenti į Marsą.
Užduotis ne iš lengvųjų ir nesėkmių tikimybė yra didžiulė. Tačiau ji dar labiau padidėjo, kai „SpaceX“ nusamdė šimtus papildomų darbuotojų, kad darbai vyktų kuo greičiau.
Kaip praneša „Ars Technika“, praėjusį mėn. „SpaceX“ surengė karjeros dieną ir šioje bandymų bazėje esančių darbuotojų skaičių praktiškai padvigubino vos per naktį – dabar jų čia yra daugiau nei 500.
„Ars Technica“ vyresnysis kosmoso skilties redaktorius Ericas Bergeris buvo asmeniškai pakviestas apsilankyti greitai Pietų Teksase augančioje „SpaceX“ bandymų stotyje ir jis pažymi, kad toks didelis ir per trumpą laiką priimtas naujų darbuotojų skaičius gali lemti darbų kokybės suprastėjimą.
E.Bergerio žodžiai išsipildė ir bėdos tapo akivaizdžios, kai E.Muskas paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip testavimų metu „Starship“ prototipas – pavadintas „SN1“ – sprogo.
Nors viešumoje E.Muskas nereiškė savo nepasitenkinimo ir išliko ganėtinai ramus, tačiau E.Bergerio ir E.Musko pokalbis atskleidė, jog „SpaceX“ vadovas dėl šios nesėkmės buvo kaip reikiant supykęs.
E.Muskas tvirtina, kad prieš „SN1“ bandymą „mes išsiuntėme komandai pastabas, kad ši konstrukcija yra blogai suprojektuota, blogai pastatyta ir blogai patikrinta. Tai [SN1 sprogimas - aut. past.] yra tik fakto konstatavimas“.
E.Muskas ragino savo inžinierius ateityje būti atsargesnius.
„Aš jiems pasakiau, kad ateityje su ta raketa elkitės taip, tarsi tai būtų jūsų kūdikis, ir nesiųskite jos į bandymų vietą, nebent manote, kad jūsų kūdikiui viskas bus gerai“, - teigė „SpaceX“ vadovas.
Verslininkas tvirtina norintis, kad inžinieriai su juo būtų atviri ir sakytų, kas yra gerai, o kas - ne.
„Blogai yra tai, kad jie mano, jog suvirinimas nėra geras ir man to nepasako, bet pasiunčia raketą bandymams ir ją susprogdina“, - sakė E.Muskas.
Panašu, kad jis nebuvo patenkintas ir „SN1“ dizainu apskritai. Apversto kūgio formos raketą jis pavadino „traukos rutuliu“, kur trys masyvūs „Raptor“ varikliai pritvirtinami prie paties erdvėlaivio korpuso.
„Tai toks kvailas dizainas. Tai vienas kvailiausių dalykų visoje raketoje, nes jis toks sunkus, brangus ir nepatikimas“, - sakė E.Muskas.
Žvelgiant bendrai, „SN1“ incidentas yra gana menkas nutikimas visame „Starship“ kūrimo procese ir inžinieriai jau taip turi keletą kitų konstrukcijos variantų. Tačiau šis įvykis rodo didžiulį E.Musko norą galų gale turėti ne vieną prototipinę „Starship“ raketą, bet visą jų flotilę.
Jis jau ir anksčiau teigė, kad nori turėti 1000 tokių „Starship“ raketų, kurios į Marsą gabentų krovinius bei žmones ir padėtų įkurti miestą šioje Raudonojoje planetoje.
„SpaceX“ vadovas tiki, kad jei viskas vyks pagal planą, jau 2050-aisiais Marse gali gyventi milijonas žmonių.
Visgi, prieš įgyvendinant šią nuostabią idėją dar teks susprogdinti ne vieną „Starship“ prototipą.
