Ir atliekų darytojams, ir tvarkytojams
Tvariai ateičiai užtikrinti itin svarbus tinkamas pavojingųjų atliekų tvarkymas, kurį palengvins parengta vieninga pavojingųjų atliekų nustatymo metodika.
Metodika detaliai paaiškina, kaip teisingai taikyti nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus, siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvų pavojingųjų atliekų nustatymą ir skirstymą, kad pavojingosios atliekos būtų saugiai surenkamos ir tvarkomos.
Svarbu tai, kad parengta metodika yra aiškiai suprantama ir pritaikyta naudoti kiekvienam – gyventojui, verslo įmonei, valstybės ir savivaldybių institucijų atstovams.
Buityje susidarančių pavojingųjų atliekų nustatymui ir skirstymui yra skirtas atskiras metodikos priedas, kuriame pateikiami patarimai ne tik dėl atliekų klasifikavimo ir identifikavimo, bet ir informacija apie tai, kur turi būti atiduodamos buityje susidarančios pavojingosios atliekos.
Ne buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms nustatyti ir suskirstyti yra naudojamos trijuose metodikos etapuose pateiktos schemos – atsakydami į pateiktus klausimus „taip“ arba „ne“, sužinosite, ar jūsų turimos atliekos yra pavojingosios. Tikimasi, kad būtent šis principas ir schematiškai pateikiami algoritmai palengvins metodikos taikymą ir leis spręsti problemas, dabar kylančias pavojingųjų atliekų sektoriuje.
Su metodika galite susipažinti Aplinkos ministerijos svetainėje.
Problemoms pateikti sprendimai
Birželio 1 d. buvo patvirtintas ir Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų planas. Jame nemažai dėmesio skiriama ir pavojingųjų atliekų tvarkymo problemoms spręsti, taip pat pasiūlytos priemonės artimiausiems metams.
Pagrindinė buityje susidarančių smulkesnių pavojingųjų atliekų tvarkymo problema išlieka ta pati – informacijos trūkumas, todėl didžioji dalis buityje susidarančių pavojingųjų atliekų šalinama mišrių komunalinių atliekų (MKA) sraute. O jei neteisingai suprantami rūšiavimo reikalavimai – antrinių žaliavų konteineriuose. Dėl to plane numatyta vykdyti viešinimo kampanijas, skatinančias atliekų rūšiuojamąjį surinkimą. Kartu siūloma nustatyti reikalavimus, užtikrinančius, kad savivaldybės nuolat šviestų gyventojus, teikdamos jiems susistemintą informaciją apie visų atliekų rūšiavimą, buityje susidarančių atliekų surinkimo paslaugas.
Tarp esamų problemų įvardinta ir tai, kad atskiro pavojingųjų atliekų surinkimo infrastruktūra gyventojams nepatogi – pavyzdžiui, kai kurias didelių gabaritų atliekų surinkimų aikšteles (DGASA), kur šios atliekos surenkamos, sudėtinga pasiekti, todėl pavojingosios atliekos atsiduria komunalinių atliekų konteineriuose.
Gyventojams taip pat trūksta motyvacijos atskirai surinkti ir (ar) rūšiuoti pavojingąsias atliekas.
Dėl to iki 2027 m. yra numatyta išplėsti DGASA tinklą, užtikrinant jų patogų prieinamumą pagal gyventojų tankumą, o 2025-iesiems užsibrėžtas tikslas užtikrinti galimybę atiduoti atskirai surinktas buityje susidarančias pavojingąsias atliekas (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas). Taip pat – pastatyti specialius konteinerius pavojingosioms atliekoms surinkti arba užtikrinti gyventojams kitas priemones ir būdus tai padaryti.
Numatyta ir pavojingųjų atliekų susidarymo prevencija – siūloma finansuoti ekologinį projektavimą, skatinti mažiau naudoti pavojingas chemines medžiagas ir iškastines gamtines žaliavas, taikyti skaitmeninius ir pažangius sprendimus siekiant mažinti atliekų susidarymą. Taip pat įvertinti galimybę nustatyti gamintojo atsakomybę pavojingos buitinės chemijos, higienos produktams.
Be to, būtina stiprinti kontrolės institucijų pajėgumus, kad būtų užtikrinta pavojingųjų atliekų tvarkytojų veiklos kontrolė.
Dėmesys ir medicininėms atliekoms
Plėtojant sveikatos priežiūros paslaugas ir gerėjant jų kokybei, pastebima, kad sunaudojama vis daugiau vienkartinių priemonių, todėl daugėja medicininių atliekų, tarp kurių yra nemažai pavojingųjų. Būtent ši dalis ypač aktuali rūšiuoti norintiems gyventojams, mat jie tokias atliekas dažnai painioja su nepavojingomis.
Dėl šių priežasčių plane numatoma įvertinti poreikį įdiegti atskirą buityje naudotų higienos ir medicininių priemonių surinkimo sistemą, taip pat numatoma įgyvendinti visuomenės informavimo apie tinkamą naikintinų vaistų surinkimą (atidavimą vaistinėms), netinkamo tvarkymo neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai priemones.
