Tiesa, nors tiksli šio Žemės drebėjimo priežastis nėra žinoma, mokslininkai gana užtikrintai teigia, jog įvykis yra susijęs su seisminio aktyvumo banga, jau keletą mėnesių purtančia Majoto archipelagą Indijos vandenyne. Esmė tame, kad mokslininkai niekaip negali pasakyti, ką reiškia šie neįprasti virpesiai.
„Nemanau, kad esu matęs ką nors panašaus“, – apie lapkričio 11 d. anomaliją sakė Kolumbijos seismologas Göranas Ekströmas.
Beveik tiksliai prieš pusmetį iki paslaptingojo signalo užfiksavimo pasaulio seismologus nustebino kitas neįprastas seisminis įvykis, radęsis netoli tos pačios vietos: šimtai nestiprių ir dažnų Žemės drebėjimų, kurių epicentras yra apie 50 km į rytus nuo Majoto salos.
Salų ir salelių tinklas, esantis maždaug pusiaukelėje tarp Afrikos ir Madagaskaro, yra valdomas Prancūzijos, tačiau teises į jį taip pat reiškia gretimose salose išsidėsčiusi valstybė – Komorų sąjunga.
Gegužės 10 d. rytą šį regioną supurtė netikėtas Žemės drebėjimas – ir jis atėjo ne vienas: iš paskos sekė šimtai virpesių, kurie dar iki šiol nesibaigė.
Pats stipriausias dunkstelėjimas, įvertintas 5.8 dydžiu Richterio skalėje – buvo stipriausias kada nors Komorų baseine užfiksuotas Žemės drebėjimas. Ir nors nuo to laiko virpesiai aprimo, dar šią savaitę buvo užfiksuotas ir 5.1 balų stiprumo smūgis. O tai reiškia, kad ši požeminė turbulencija dar toli gražu nesibaigė.
Tiesa, nors Žemės drebėjimų spiečius gali pasirodyti ganėtinai baugus reiškinys, iš tiesų jis nebūtinai pavojingas
Konkrečiai šiuo atveju, kaip rodo Paryžiaus École normale supérieure mokslininkų preliminarūs duomenys, žemės virpesių negalima paaiškinti vien tektoninių plokščių judėjimu. O tai reiškia, kad kitas veiksnys turėtų būti šio regiono vulkaninis aktyvumas.
Bet tada atėjo lapkričio 11 diena...
Mažiau nei prieš tris savaites – vis dar Žemės drebėjimų spiečiaus eigoje, bet tą dieną, kai jokių būtent šio spiečiaus drebėjimų nebuvo užfiksuota – mokslininkai užfiksavo šį tą visiškai kitokio: ilgą, plokščią vibraciją, kuri pastoviai gaudė, o ne svyravo, kaip yra būdinga Žemės drebėjimams.
Šis „atipinis labai mažo dažnio signalas“, kaip jį apibūdino Prancūzijos geologinių tyrimų biuras BRGM, kartojosi kaip banga, kas 17 sekundžių ir iš viso truko apie 20 minučių.
„Mes dar daug ko nežinome. Mūsų stotyse toks signalas yra visiškai naujas“, – sakė BRGM seisminės ir vulkaninės grėsmės padalinio vadovas Nicolas Tailleferis.
Tačiau tai nereiškia, kad mokslininkai neturi savo hipotezių. Kadangi mokslininkai šį drebėjimų spiečių sieja ne tik su tektoniniu, bet ir su vulkaniniu aktyvumu, spėjama, kad ir paslaptingasis signalas yra susijęs su pastaruoju reiškiniu – galbūt tai yra milžiniško magmos srauto pajudėjimo po Indijos vandenynu pėdsakas.
O jei ši hipotezė yra teisinga, ji gali paaiškinti ir dar vieną anomaliją: Majoto sala juda.
GPS siųstuvų duomenys rodo, kad nuo liepos – po to, kai prasidėjo drebėjimų spiečius – sala pasislinko apie 60 mm į rytus ir apie 30 mm į pietus.
Vienos analizės rezultatai rodo, kad tokio judėjimo priežastis gali būti netoliese esančio magmos rezervuaro ištuštėjimas, nors to neįmanoma patvirtinti be papildomų mokslinių tyrimų.
Taip pat, jeigu ši hipotezė yra teisinga, niekas negali užtikrintai pasakyti, kas nutiks toliau, tačiau modeliavimo rezultatai rodo, kad Majotas ir toliau judės tol, kol drebėjimai nesiliaus. Tuo metu paslaptingojo signalo pasikartojimo prognozuoti kol kas niekaip neįmanoma.
