Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi nuotraukų bei vaizdo įrašų talpyklomis ir būdais, kaip šiuos failus tvarkyti paprasčiau.
Teisingi įpročiai
Nesvarbu, ar fotografuojame profesionalia įranga, ar savo išmaniuoju – visi turime tą patį tikslą – užfiksuotas akimirkas išsaugoti kuo ilgiau. Natūralu, kad pirmiausia jas išsaugome savo išmaniajame, ar kompiuteryje. Tačiau svarbius dokumentus ar nuotraukas kaupti įrenginiuose nerekomenduojama – praradę ar sugadinę savo prietaisą, prarasite ir visus jame sukauptus albumus. Tuo pačiu, laikant failus įrenginyje, apkraunama pastarojo atmintis ir mažėja jo sparta.
Todėl geriausia savo išmaniuosiuose prietaisuose nustatyti nuolatinį savaiminį nuotraukų ir kitų svarbių duomenų sinchronizavimą patikimose interneto saugyklose ar išoriniuose kietuosiuose diskuose. Tokiu būdu nebesuksite galvos dėl failų rūšiavimo prieš juos ištrinant iš įrenginio – galėsite greičiau ir paprasčiau atlaisvinti prietaiso atmintį.
Saugiausia – interneto debesyse
Vienas didžiausių failų saugojimo interneto duomenų talpyklose, kitaip dar vadinamuose debesyse, privalumų – jie visados pasiekiami iš bet kurio įrenginio ir bet kurios vietos, jei tik turite interneto prieigą.
Visas savo nuotraukas ir dokumentus galite saugoti vienoje populiariausių bei patogiausių ir neseniai atsinaujinusių „Google One“ saugykloje. Ji apima „Google Drive“, „Gmail“ ir „Google Photos“ duomenų talpyklas. Paskyroje nemokamai suteikiama 15 GB vietos, tačiau vos už 1,99 Eur/mėn. galima įsigyti 100 GB planą.
Iš minėtų talpyklų būtent „Google Photos“ gali pasitarnauti fotografijų ir vaizdo klipų saugojimui bei jų tvarkymui: skirstymui į teminius albumus ir kita. Talpykloje pagal raktažodžius veikia „Google“ paieška, kuri pravers tais atvejais, kai archyvuose reikia greitai atrasti seną nuotrauką. Kitas privalumas – vaizdais galima dalintis vieno mygtuko paspaudimu, neprarandant jų kokybės, o nuotraukas ar įrašus galima komentuoti ar pažymėti kaip mėgstamus. Čia taip pat galite algoritmo atpažintiems, nuotraukose užfiksuotiems veidams, suteikti vardus – taip turėsite galimybę nuotraukų ieškoti pagal vardą.
„Apple“ vartotojai gali rinktis „iCloud Drive“ debesijos paslaugą, kuri yra įdiegta visuose šio prekių ženklo įrenginiuose. Nemokamai suteikiama 5 GB vietos, tačiau saugyklos talpą bet kuriuo metu galima padidinti. Pavyzdžiui, 50 GB papildomos vietos kainuoja vos 0,99 Eur/mėn.
Kita dėmesio verta talpykla – rinkos giganto „Microsoft“ sukurta „One Drive“. Ypač patogu tai, kad ji yra integruota visuose „Windows 10“ kompiuteriuose ir, žinoma, „Windows“ telefonuose. Nemokamai suteikiama 5 GB laikmenos, už 2,00 Eur/mėn. ją galima padidinti iki 100 GB, o įsigijus „Microsoft Office“ licenciją – iki 1 TB.
Be šių „debesų“ teikėjų, galite rinktis ir iš vienos seniausiai veikiančių internetinių duomenų saugyklų: „Dropbox“ ir Naujojoje Zelandijoje įsikūrusios „Mega“, kuri dovanoja net 50 GB nemokamos vietos.
Kita alternatyva – išoriniai kietieji diskai
Jeigu dažnai keliaujate arba norite, kad duomenų talpyklose esantys failai būtų pasiekiami ir be interneto ryšio, patariama rinktis išorinius kietuosius diskus. Skirtingai nei vidinis atminties diskas, kuris įdiegtas jūsų kompiuteryje, išorinis kietasis diskas yra įrenginys, kurį prijungiate prie kompiuterio. Jis praverčia tada, kai kompiuterio atmintyje nebelieka pakankamai vietos, o failus ir kitus svarbius dokumentus būtina perkelti į kitą talpyklą.
Kietųjų diskų pasirinkimas platus, o rinkoje įprastai rasite tokių, kurių atminties talpa siekia nuo 250 GB iki 5 TB. Tačiau jeigu kompiuterį naudojate jau ilgą laiką arba intensyviam kasdieniam darbui, o jame prisikaupė daug ir didelės talpos duomenų, vertėtų rinktis diską su ne mažesne nei 1 TB talpa.
Išoriniai diskai yra dviejų tipų: HDD ir SSD. Pirmieji pasižymi didesne talpa, yra gerokai pigesni, tačiau kur kas lėtesni, kai reikia perkelti duomenis. SSD diskai pasižymi kur kas didesniu duomenų perkėlimo greičiu. Labiausia tai praverčia dirbantiems su dideliais vaizdo įrašų redagavimo failais ar žaidžiantiems žaidimus. Vaizdo, garso įrašų ar nuotraukų redagavimas reikalauja pakankamai daug laisvos įrenginio atminties, kad pastarasis veiktų sklandžiai. Tačiau sudėtingas redagavimo programas galite laikyti išoriniame diske ir jas leisti iš jo. Prieš tai reikėtų pasirūpinti specialiomis, duomenų iš disko į kompiuterį perkėlimą paspartinančiomis, jungtimis.
Prieš įsigydami išorinį diską atkreipkite dėmesį, ar įrenginys suderinamas su jūsų kompiuterio operacine sistema. Taip pat jeigu dažnai keliaujate ir kartu su savimi pasiimate išorinį diską – didelė tikimybė, kad įrenginys nukris, suduš ar sušlaps, todėl patariama įvertinti ir korpuso atsparumą aplinkos veiksniams, o ypač – smūgiams ir vandeniui.
Patogu ir tai, kad kompiuteryje galite nustatyti nuolatinį, savaiminį visų duomenų atsarginių kopijų kūrimą išoriniame diske. Tiesa, būtina išorinį diską reguliariai prijungti prie įrenginio, kad atsarginės failų kopijos būtų perkeltos į jį.
