„Kalbėdami apie 5G, jį iki šiol įsivaizduojame kaip labai pažangią, bet dar kol kas tolimą ir labai ribotai prieinamą technologiją. Visgi naujausia statistika rodo visai ką kita – 5G jau pasiekiamas ketvirtadalyje pasaulio, o 2027 m. juo naudotis galės didžioji populiacijos dalis. Deja, pasauliniame 5G plėtros kontekste Rytų Europos regionas šiek tiek atsilieka, todėl 5G pikas Lietuvoje prognozuojamas tik po poros metų“, – tyrimą komentuoja „Telia“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
Įspūdingi plėtros tempai
Anot „Ericsson“ tyrėjų, šiuo metu pasaulyje veikia 210 komercinių 5G tinklų, kurių aprėptis jau 2021 m. pabaigoje atvėrė galimybę 25 proc. pasaulio populiacijos pasinaudoti šio ryšio galimybėmis. Palyginimui, tokį patį rezultatą 4G nuo savo starto pasiekė 18 mėnesių vėliau, todėl 5G pelnytai galima vadinti sparčiausiai diegiama mobiliojo ryšio technologija istorijoje. Skaičiuojama, jog 2027 m. ji bus išplėtota tiek, kad 5G bus pasiekiamas 3 iš 4 planetos gyventojų.
„Tokie 5G populiarėjimo tempai yra ganėtinai stebinantys turint galvoje, jog penktos kartos tinklo plėtrai reikalingos kur kas didesnės investicijos, nei 4G. Brangesnė ne tik pati įranga, tačiau dėl našesnių, bet prasčiau kliūtis įveikiančių dažnių, reikalinga įrengti ir reikšmingai daugiau antenų. Kita vertus, 5G vystymuisi pagreičio neabejotinai suteikė per pandemiją išaugusi kokybiško ryšio paklausa bei tai, kad žmonės mobiliaisiais įrenginiais naudojasi kur kas daugiau, nei prieš dešimtmetį“, – aiškina A.Šemeškevičius.
Pastaruosius faktus patvirtina ir „Ericsson“ patiekiama statistika. Nuo pirmojo 2020 m. ketvirčio iki to paties šių metų laikotarpio mobiliųjų įrenginių sugeneruotas duomenų srautas pasauliniame tinkle spėjo padvigubėti. Tuo metu šiųmečius skaičius lyginant su 2015 m., skirtumas dar įspūdingesnis ir siekia net 20 kartų. Taip pat pastebėta, jog pasaulyje smarkiai auga vartotojų sunaudojamas mobiliųjų duomenų kiekis. Skaičiuojama, kad 2022 m. pabaigoje jis vidutiniškai viršys 15 GB per mėnesį.
5G senesnes ryšio kartas stumia į išnykimą
Vakarų Europoje ir kituose regionuose, kur 5G plėtra vyksta itin sparčiai ir šiuo tinklu naudojasi reikšminga gyventojų dalis, mokslininkai pastebėjo ir kitą tendenciją – siekį išjungti senesnių ryšio kartų įrangą. Kadangi 4G vis dar veikia didesnėje teritorijoje ir yra antras pagal modernumą, apie jo panaikinimą dar kol kas nekalbama, tačiau ne vieną dešimtmetį skaičiuojančių 2G ir 3G ateitis darosi vis labiau miglota.
Didžiausias Šveicarijos mobiliojo ryšio tiekėjas pernai buvo vienas pirmųjų pasaulyje 2G oficialiai palydėjęs užtarnauto poilsio, o 2025 m. to paties likimo šioje šalyje turėtų sulaukti ir 3G. Šiomis pėdomis, tik priešinga tvarka, jau pasekė ar ketina pasekti ir dauguma kitų šalių, įskaitant Vokietiją, Čekiją ir Norvegiją.
5G plėtra Lietuvoje vėluoja
Kaip pastebi tyrimo autoriai, Rytų Europoje naujų technologijų įsitvirtinimas bei jų vartotojų skaičiaus augimas vyksta lėčiau, nei Vakaruose, todėl Lietuvoje ir kitose šio regiono šalyse 4G turėtų išlikti dominuojančia ryšio karta bent jau iki 2024 m., kada prognozuojamas didžiausias 5G augimas.
Viena priežasčių, kodėl 5G kontekste atsiliekame nuo kitų šalių, pasak „Ericsson“, yra vartotojų vengimas rinktis brangesnius paslaugų planus, tačiau už ją neabejotinai svarbesnė – užsitęsę dažnių diapazono dalybų procesai. Kadangi Lietuvos kaimynystėje esanti Rusija vieną iš 5G dažnių juostų naudoja karinėms reikmėms, ilgą laiką dėl jos vykusios derybos 5G plėtrą reikšmingai pavėlino.
„2018 m. pradėję testuoti 5G ryšį buvome ne tik pirmieji Lietuvoje, bet ir vieni pirmųjų Europoje, tačiau dėl užsitęsusių biurokratinių procedūrų komerciniais dažniais 5G Vilniuje pradėjome tiekti tik šių metų pradžioje. Tačiau gegužės pabaigoje Lietuvoje prasidėjęs 5G aukcionas, kuriame varžomasi dėl trijų 700 MHz radijo dažnių blokų, kartu su liepą prasidėjusiu 3,5 GHz juostos dažnių aukcionu leidžia daryti prielaidą, kad jau netrukus ši technologija veiks ir didžiojoje Lietuvos dalyje“, – viliasi „Telia“ Technologijų vadovas A.Šemeškevičius.
