Spaudos konferencijoje, kuri buvo surengta užbaigus jūrinę ekspediciją, aplankiusią ir Prano Juozapo Žemę, Rusijos šiaurinio laivyno viceadmirolas Aleksandras Moisejevas paaiškino, kad naujas salas atidengė nutirpę šio regiono ledynai.
„Žinoma, labiausiai taip nutiko dėl ledo situacijos pokyčių. Manėme, kad tai yra pagrindinio Nanseno ledyno dalis, tačiau ledynų tirpsmas ir byrėjimas bei temperatūros pokyčiai lėmė šių salų atidengimą“
Apie salų atradimą dar rugpjūtį paskelbė Rusijos Gynybos ministeriją, nors formaliai šių žemės masių istorija siekia 2016 metus, kuomet inžinerijos studentė Marina Migunova, savo moksliniam darbui peržiūrinėdama palydovines nuotraukas, aptiko jokiame žemėlapyje nepažymėtas salas.
Paskutinėje ekspedicijoje jūrų tyrinėtojai analizavo salų topogragiją. Manoma, kad šios salos, esančios ties Naujosios Žemės Šiaurine sala, iš po ledų kepurės išlindo 2014 metais.
Dvi iš šių salų yra labai mažutės – mažiausia yra vos 30 metrų skersmens. Tačiau didžiausioji sala yra labai nemažo ploto – apie 54,5 tūks. kv. metrų.
Kol kas anksti kalbėti apie naujai atrastų salų stabilumą, mat yra žinoma, kad tirpstantys ledynai destabilizuoja ir po jais esančią žemę, nes šioji praranda stabilumą užtikrinančius ledus.
„Šiandien sudėtinga daryti išvadas apie šių salų svarbą ir ilgaamžiškumą“, – sakė kapitonas Aleksejus Kornisas, vadovavaujantis Šiaurinio laivyno hidrografinei tarnybai. Jis pažymėjo, kad ekspedicijoje dalyvavęs glaciologas išreiškė nuomonę, jog šios salos gali egzistuoti tik dešimtmetį ar dar trumpiau.
Nepaisant to, kad šis sausumos plotas yra atidengtas vos kelis metus, jį jau kolonizavo gyvybė: A.Kornisas stebėjo dumblius, augalus, paukščius ir didesnių sausumos gyvūnų paliktus pėdsakus.
„Radome lokio sudraskyto ruonio liekanas. Tad jei visa tai sugebės įsitvirtinti, salos išliks“, – sakė kapitonas.
Akivaizdu tai, kad dėl žmonių veiklos kaistant planetos klimatui šios penkios salos yra tik pati plačios aprėpties Žemės paviršiaus transformacijų už planetos poliarinių ratų pradžia
Rusijos karinio laivyno ekspedicija, plaukiojusi vandenimis, kurie visai neseniai dar buvo neįveikiami dėl ledynų, ne tik patvirtino penkių naujų salų egzistavimą. Jie taip pat identifikavo ir kitą – jau šeštą – iki šiol nežinotą sausumos masę, esančią ties naujai susiformavusiu sąsiauriu Prano Juozapo žemės salyne. Anksčiau buvo manoma, kad ši sala yra jau žinomo pusiasalio dalis.
Anot Rusijos karinio laivyno atstovų, šios salos net nėra unikalios – Rusijos Arkties regione per keletą pastarųjų metų iškilo jau dešimtys salų. Šis reiškinys tampa tokiu masiniu, kad net mokinukai gali atradinėti naujas salas.
Ir, anot mokslininkų, įvertinus dabartinę pasaulinę situaciją tokios žinios neturėtų mūsų per daug stebinti.
„Naujų salų atradimas besitraukiant Nanseno ledynui nėra labai stebėtinas dalykas, nes ledynas yra tiesiog ledo upė, gabenanti suspaustą sniegą ir ledą nuo aukštumos į jūrą. Šylant klimatui ledynai traukiasi ir atidengia po jais esančią sausumą. Tai yra dar vienas Arktyje stipriai juntamo atšilimo požymis – dėl klimato kaitos šiame regione vidutinė temperatūra vietomis užaugo vidutiniškai 5-6 laipsniais“, – sakė Bangoro universiteto (JK) okeanografas Tomas Rippethas.
