Jis ne tik pakeitė komandą, bet ir savo žaidimo stilių, rolę, tapo legionieriaus duoną ragaujančiu Lietuvos elektroninio sporto atstovu.
Šiandien Tomas yra laikomas vienu geriausiu „League of Legends“ žaidėju iš Lietuvos ir pretenduoja kartu su komanda tapti geriausiais Europoje.
2013 metų sausio pabaigoje „Karalius“ tapo profesionalu, jo žaidimas tapo oficialiai apmokamu „League of Legends“ kūrėjų kompanijos „Riot“. Tomo laukia 10 savaičių įnirtingų kovų aukščiausiame žaidimo lygyje. Tad koks buvo jo kelias iki šių aukštumų?
– Pasitraukei iš „League of Legends“ žaidimo dar 2011 metų žiemą, o grįžai 2012 metų rugpjūtį. Ką veikei tuos ilgus mėnesius, ar sekei žaidimo sceną, ar niekada nesigailėjai savo sprendimo?
– Pertrauka buvo ilga, truko apie 8 mėnesius. Tuo metu turėjau nemažai užsiėmimų, tačiau nei vienas iš jų nebuvo rimtas. Po maždaug 3 ar 4 mėnesių atsirado maža kibirkštėlė noro sugrįžti, vėl pažaisti „lygą“, tačiau tik praėjus 8 mėnesiams ryžausi iš tikrųjų grįžti ten, kur esu dabar – į „League of Legends“ žaidimą.
Sprendimu niekada nesigailėjau. Manau, kad be pertraukos, kurios tuo metu man labai reikėjo, dabar nebūčiau ten, kur esu. Visą tą laiką dėmesio žaidimui beveik neskyriau, tiesiog sekdavau didesnių turnyrų rezultatus, nieko daugiau.
 |
| Kadras iš žaidimo/League of Legends |
– Kas paskatino sugrįžti? Ar tai buvo spontaniška mintis?
– Viskas buvo apmąstyta ir suplanuota, jokio skubėjimo ar spontaniškų užmojų. Tą mintį, kad vėl žaisiu „League of Legends“, brandinau gal 3–4 mėnesius. Žinojau viena: jei vėl kibsiu į šitą žaidimą, atiduosiu jam viską, ką galėsiu. Norėjau pažiūrėti, ką galiu pasiekti atiduodamas save visu 100 procentų. Nusprendžiau skirti pusmetį siekti rezultatams, o tada ir nuspręsti, ar rezultatai pakankami ir ar verta toliau siekti savo tikslo, leisti savo laiką žaidžiant „League of Legends“. Tad vos grįžęs į „League of Legends“ žinojau, ką turiu daryti ir koks yra mano tikslas. Visa tai prasidėjo nuo rugpjūčio.
– Kiek žinau, rezultatai buvo palankūs tavo sugrįžimui. Juk ne kiekvienas sulaukia kvietimo atstovauti vienai garsiausių Prancūzijos organizacijų – kalbu apie tavo prisijungimą prie „Against All Authority“ komandos. Kaip atsidūrei šioje ekipoje ir ar buvo dvejonių prieš priimant jų pasiūlymą?
– Pradėjęs žaisti neplanavau, kad gausiu kvietimą iš tokios komandos kaip „Against All Authority“, tačiau tikėjau tuo, ką dariau, ir galvojau, jog atėjus laikui pasieksiu savo tikslą. Visgi tuo, kas įvyko paskui, net pats nebūčiau patikėjęs.
Pasiekus atitinkamą reitingą tarp visų žaidėjų (2500) mane pakvietė sužaisti vieną turnyrą už „Eclypsia“ komandą (joje tuo metu buvo keletas mano pažįstamų žaidėjų). Po keleto žaidimų su jais į mane kreipėsi „aAa“ komanda ir pakvietė sudalyvauti „Paris Games Week“ kvalifikacijoje. Jie praleido bene pusmetį be pilnos komandos sudėties, nuolat turėjo tik porą narių, sudariusių ekipos branduolį, tad organizacija mėgino užpildyti spragas ir suformuoti pilną komandos sudėtį.
Mūsų pačių nuostabai, mums pavyko įveikti kvalifikaciją dėl dalyvavimo turnyre Paryžiuje. Netrukus po to laukė mūsų kelionė į Prancūziją ir dalyvavimas „PGW 2012“ turnyre. Visa tai buvo itin netikėta, bet maloni patirtis.
– Vėliau laimėjote atranką į „LCS“ pagrindinį turnyrą ir užsidirbote profesionalios komandos vardą. Tai, turbūt, didžiausias tavo pasiekimas el. sporto pasaulyje?
– Galima taip teigti. Žaidimus žaidžiu įvairiuose turnyruose jau 10 metų, tačiau tai tikrai yra mano aukščiausias pasiekimas.
– Kaip vyko pasiruošimas pagrindiniam „LCS Europe“ etapui, pirmosioms kovoms? Debiutavote ne pirmąją, o antrąją turnyro savaitę ir jūsų laukė galiūnai „Gambit Gaming“. Kokiomis mintimis ėjote į šią kovą?
– Mūsų pasiruošimas pirmosiomis savaitėmis buvo minimalus. Pirmąją savaitę kovų neturėjome, todėl tvarkėmės asmeninius reikalus, kad galėtume keliauti į Vokietiją. Kai kurie žaidėjai paėmė pertrauką moksluose ir panašiai. Antrąją savaitę atvykome į Vokietiją likus vos vienai dienai iki pirmosios kovos, tad pasiruošimo beveik nebuvo.
Žaidėme savo stiliumi, kuriuo žaidėme „LCS“ kvalifikaciniame turnyre. Pralaimėjome. Iškart po tos kovos vienas mūsų žaidėjas turėjo išvykti į Paryžių, kur turėjo nebaigtų reikalų, tad visą savaitę treniravomės tik individualiai.
– Koks jausmas žaisti prieš tūkstančius žiūrovų, sėdėti ant scenos, kurią gyvai stebi dar keli šimtai žmonių? Esi minėjęs, kad įtampa ir jaudulys tau yra svetimi dalykai, tačiau kaip jaučiasi kiti tavo komandos nariai?
– Jausmas toks, kuris jau 10 metų mane motyvuoja žaisti įvairiuose turnyruose. Puikus jausmas žaisti prieš minią žiūrovų, bet prasidėjus žaidimui susikoncentruoji tik į jį. Bet tai yra ypatingas jausmas. Pralaimėjimai čia dar skaudesni, pergalės – saldesnės.
Mūsų klaidos prieš žaidimus – tai tik patirties trūkumas. Mes esame jauna komanda, o daugelis varžovų yra patyrę ir kartu žaidžia ilgą laiką. Pavyzdžiui, Rusijos galiūnai „Gambit Gaming“ patirties įgijo ir Korėjoje. O mes tik pradedame savo kelionę, tačiau komandos nariai susitvarko su psichologija. Gal kiek sunkiau yra mūsų komandos „AD Carry“ pozicijos žaidėjui „Nono“, tačiau jis irgi tobulėja.
– Ką tau reiškia tautiečių palaikymas, kuris „League of Legends“ bendruomenėje yra ganėtinai didelis?
– Kaip minėjau Leagueoflegends.lt forume, palaikymas iš Lietuvos reiškia labai daug. Beveik tris savaites gyvendamas svetimame mieste, viešbutyje, kur net įsikurti negali, greitai pasiilgstu Lietuvos. Kad ir kiek Lietuvoje būtų problemų, tačiau visada norisi būti šalia ir pajusti tą namų jaukumą.
Labai vertinu tautiečių palaikymą. Po kiekvieno savo žaidimo stengiuosi parašyti atnaujinimus, savo įspūdžius, nuomonę. Bandau sudaryti vaizdą, ką reiškia žaisti tokiame lygyje kartu su stipriausiomis pasaulio komandomis. Labai smagu sulaukti teigiamų ir šiltų atsiliepimų – tai motyvuoja. Manau tą patį jaučia ir žaidėjai iš kitų šalių, tačiau Lietuva maža šalis, džiaugiamės tuo, ką turime.
