Šias žinias vis pasigriebia ir išplatina kokie nors naujienų šaltiniai, kurių vertybių sąraše nėra patikimumo. Jie skelbė, kad Žemė ir Nibiru susidurs rugpjūčio 21 dieną, kuomet amerikiečiai stebėjo visišką Saulės užtemimą. Kiti sakė, kad apokalipsė įvyks rugsėjo 23 dieną – be jokios rimtos priežasties, išskyrus tą, kad po Saulės užtemimo bus praėję lygiai 33 dienos. O šią savaitę jau atsirado žinių, aiškinančių, kad paskutinė Žemės egzistavimo diena bus spalio 21-oji.
Apokaliptinės pranašystės – toli gražu ne naujiena. Tarsi pilypai iš kanapių apokalipsės šaukliai išlenda kaskart, kai keičiasi šimtmečiai arba tūkstantmečiai. Kiti pasaulio pabaigą prognozuoja vien remdamiesi tuo, kokia amoralia arba smurtaujančia tapo mūsų visuomenė (nors lyginant su ankstesniais istoriniais periodais mes gyvename santykinės taikos laikotarpiu).
Vienos iš naujausių pasaulio pabaigos prognozių grindžiamos numerologijos triukais ir religiniais tekstais. 2012 metais visi girdėjo, kad Majų kalendorius pasaulio pabaigą prognozuoja gruodžio 21 dieną, kuomet koks nors kosminis įvykis – gal juodoji skylė, o gal iki šiol niekada nematyta planeta Nibiru (arba Planeta X) – suduos Žemei neatremiamą smūgį. Bet tais metais vienintelė Žemę ištikusi katastrofa buvo specialiųjų efektų prifarširuotas Holivudo filmas, kurio scenaristai nesistengė bent kiek paisyti mokslinių faktų.
Ji grįžta!
2017 metais grįžo tie patys Nibiru gerbėjai, aiškinantys, kad nematoma planeta skrieja tiesiai į Žemę. Šį kart pranašystės buvo grindžiamos biblija, o konspiracijos teorijų kūrėjas Davidas Meade'as iš Biblijos išskaičiavo tam tikrus numerologinius sutapimus ir jais pagrindė naują apokaliptinę Žemės sunaikinimo teoriją. Natūralu, kad kai kurie vakarietiškos žiniasklaidos šaltiniai pasigavo šią žinią ir puolė skambinti pavojaus varpais bei žadėti niūrią ateitį (arba ateities nebuvimą apskritai).
Sunkiai atsidusę mokslininkai iš stalčių ištraukė tuos pačius nuo 2012 metų dulkėjusius paaiškinimus: jeigu Nibiru iš tiesų būtų Saulės sistemoje klajojanti planeta, apie ją mes be jokios abejonės žinotume. Specialiai tam skirti teleskopai be paliovos stebi dangų ieškodami asteroidų ir kometų bei sudaro visų stambesnių objektų, kurie galėtų ateityje kelti Žemei grėsmę, judėjimo trajektorijos prognozes. Jie kol kas nematė nė vieno Nibiru egzistavimo įrodymo.
Ir, tiesą sakant, jeigu Nibiru skrietų į Žemę, ją žmonės galėtų matyti netgi plika akimi – ir ne vienerius metus. Tačiau iki šiol niekas – nei astronomai mėgėjai, nei profesionalai, kiekvieną naktį keliantys akis į dangų – nematė jokio į mus skriejančio stambaus kosminio kūno.
Atsvara melui
Peržvelgus internetą paaiškėjo, kad per keletą ateinančių dešimtmečių „suplantuotos“ dar kelios apokalipsės. Mokslininkams ir moksliniais faktais pasitikintiems žmonėms paprasta tokias žinias įvertinti kaip melagingas, tačiau būtina prisiminti, kad pasaulio pabaigos žadėjimas kai kuriuos žmones gali bauginti, be to, pasitaiko atvejų, kuomet su tokiais katastrofiškais kosminiais įvykiais siejamos savižudybės.
Tad mokslininkai bus priversti ir ateityje aiškinti, kas yra nesąmonės ir pseudomokslas. Ir šiuo, kaip ir kitais mokslo ir nesąmonių ginčo atvejais, svarbų vaidmenį atlieka žiniasklaida, kurios darbas turėtų būti pateikti tikslų mokslinį vaizdą.
Pasaulyje ir be įsivaizduojamų, pagal religinius tekstus ir pramanytas skaičių manipuliacijas numatytų, grėsmių, kurias kelia neegzistuojančios planetos, vyksta pakankamai daug nemalonių dalykų.
Deja, mokslininkai įsitikinę – nepaisant to, kad pasaulio pabaiga neįvyko, apie planetą Nibiru ir Žemės sunaikinimą išgirsime dar ne kartą.
