Atomikos mokslininkų sudarytoje suvestinėje paskelbta, kad Pasaulio pabaigos laikrodis išliks nepakitęs nuo pernai metų ir sieks 100 sekundžių iki vidurnakčio, arčiausiai 24 valandų arba „pasaulio pabaigos“ nuo jo sukūrimo 1947 m. Tai reiškia, kad žmonija vis dar yra arčiausiai galimos apokalipsės nei bet kada.
2020 m. laikrodžio rodyklė buvo perstumta tik iki 100 sekundžių iki vidurnakčio, remiantis tęstiniu branduoliniu ginklų laikymu ginkluotėje, ribotu politiniu atsaku į klimato pokyčius ir kibernetinės dezinformacijos gausėjimu. Nors šiose srityse įvyko tam tikri optimistiniai pokyčiai, pavyzdžiui, iškastinio kuro paklausos sumažėjimas, praėjusiais metais taip pat įvyko COVID-19 pandemija – pasaulinė katastrofa, kuri išryškino daugybę pažeidžiamumų dėl mūsų gyvenimo šioje planetoje.
„COVID-19 pandemija yra istorinis „žadintuvas“, vaizdinga iliustracija, kad nacionalinės vyriausybės ir tarptautinės organizacijos nėra pasirengusios suvaldyti civilizaciją sunaikinti galinčių branduolinių ginklų ir klimato kaitos grėsmių“, – pareiškė Atominių mokslininkų suvestinę sudariusios grupės vadovė dr. Rachel Bronson.
Pasaulio pabaigos laikrodžio projektą 1947 m. pradėjo „Atomikos mokslininkų suvestinę“ – atominių mokslininkų grupė, kuri vis labiau rūpinosi atominių bombų gausėjimu ir intensyviu geopolitiniu nesutarimu tarp JAV ir SSRS. Daugelis mokslininkų kažkada dalyvavo Manheteno projekte 1940-aisiais – itin slaptoje JAV vyriausybės misijoje sukurti pirmąją atominę bombą, tačiau mokslininkai visiškai suvokė savo sukurto monstro grėsmę.
Šaltojo karo pradžioje 1947 m. laikrodis buvo nustatytas 7 minutės iki vidurnakčio, tokiam laiko pasirinkimui daugiausia įtakos turėjo branduolinės ginkluotės supervalstybių kivirčai. Šaltojo karo įtampai vis mažėjant, laikrodžio rodyklė vis labiau atitolo nuo vidurnakčio žymės. Laikrodis toliausiai nuo vidurnakčio buvo 1991 m. – siekė 23.43 val., kai šaltasis karas artėjo prie pabaigos po 1989 m. griuvusios Berlyno sienos, iširus SSRS ir pasirašius strateginių ginklų mažinimo sutartis.
Tačiau nuo to laiko laikrodis vėl pamažu tiksėjo link vidurnakčio. Pastaraisiais metais artėjimą prie vidurnakčio pirmiausia nulėmė trys veiksniai: nuolatinis branduolinių ginklų kaupimas, veiksmų klimato kaitos srityje nebuvimas ir vadinamosios „ardomosios technologijos“, apimančios vis didesnę dezinformaciją, kibernetinę kovą ir dirbtinį intelektą.
Atrodo, kad atominio karo grėsmė XXI amžiuje jau yra nereali, tačiau grėsmė vis dar tvyro visos mūsų planetos likime. Nepaisant pažangos mažinant šaltojo karo branduolinių ginklų arsenalus, 2020 m. pradžioje bendras branduolinių ginklų inventorius buvo maždaug 13 410 galvučių, maždaug toks pat, koks buvo 1950-aisiais. Iki 1800 kovinių galvučių taip pat yra parengtos naudoti labai greitai.
Tačiau vyriausybių, institucijų ir „suklaidintos visuomenės“ netinkamas elgesys COVID-19 pandemijos metu rodo, kad žmonija išlieka nepasirengusi kovoti su didesnėmis branduolinio karo ir klimato kaitos grėsmėmis, rašoma mokslininkų biuletenyje. Atskirame pareiškime ji apkaltino vyriausybes „atsakomybės stoka“ ir ignoruodama mokslines rekomendacijas dėl vienos didžiausių pasaulyje matytų visuomenės sveikatos krizių, tačiau pripažino, kad JAV prezidento J.Bideno, palaikančio tarptautinį bendradarbiavimą ir mokslu pagrįstą politiką, išrinkimas yra teigiamas žingsnis į priekį.
