Atlikdami pirmą tokią analizę, mokslininkai panaudojo 65 ankstesnių tyrimų duomenis ir apskaičiavo, kad visi Žemėje gyvenantys vorai sveria 25 mln. tonų.
Pagal tai, kiek vorams reikia maisto, komanda apskaičiavo, kiek šie aštuonkojai padarai per metus suėda vabzdžių ir kitų bestuburių.
Gauti duomenys „rodytų, kad metinis pasaulinės vorų populiacijos grobis yra maždaug 400–800 mln. tonų“, antradienį rašoma žurnale „The Science of Nature“.
Tai rodo, kokį didelį vaidmenį vorai vaidina reguliuojant kenkėjus ir ligas, ypač – miškuose ir pievose, kur vorų daugiausia.
„Tikimės, kad didelė jų svarba padės šviesti visuomenę ir didinti ... vorų pasaulinio vaidmens vertės supratimą“, – rašė tyrimo autoriai.
Kad įsivaizduotume kontekstą, jie pažymi, kad žmonija per metus suvartoja maždaug 400 mln. tonų mėsos ir žuvies, banginiai – 280-500 mln. tonų, o jūriniai paukščiai – maždaug 70 mln. tonų maisto.
Yra žinoma maždaug 45 tūkst. vorų rūšių, ir visų jų atstovai yra mėsėdžiai.
Be to, kai kurie iš šių padarų, ieškodami maisto ir nešami savo voratinklių, gali toli nukeliauti – per dieną iki 30 kilometrų.
Vorų aptinkama visur: nuo Arkties iki sausiausių dykumų, urvuose, vandenyno pakrantėse, smėlio kopose, upių salpose.
Vorai – ne tik įgudę medžiotojai. Šie nariuotakojai atlieka dar vieną svarbų vaidmenį: jie patys yra maistas. Vien vorais minta daugiau kaip 8 tūkst. rūšių paukščių, kitų plėšrūnų ir parazitų, nurodo mokslininkai.
