Kremlius griežtai sureagavo į JAV sprendimą nuo 2026 m. Vokietijoje dislokuoti sparnuotąsias raketas „Tomahawk“ ir ilgojo nuotolio hipergarsinius ginklus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jei JAV tęs šį planą, Rusija laikys save laisva nuo anksčiau įvesto moratoriumo dislokuoti vidutinio ir mažesnio nuotolio smogiamąsias sistemas, įskaitant jūrų pakrančių pajėgų ginkluotės pastiprinimą.
Tačiau pagrindinė šio grasinimo problema yra ta, kad Rusija jau sužaidė šia korta. Iš tiesų Kremlius bando įbauginti grasindamas dislokuoti vidutinio nuotolio raketas, nors tai jau padarė.
Kaip skelbė V.Putinas, prie raketų sistemos „Iskander“ su raketomis „P-500“ gali būti pridėtos pakrantės raketų sistemos „Bastion“. „Bastion“ sistema oficialiai yra ginkluota priešlaivinėmis raketomis „3M55 Oniks“, kurios gali atakuoti ir antžeminius taikinius. Pranešama, kad šios raketos „M“ versija pasižymi 800 km veikimo nuotoliu, kuris anksčiau buvo draudžiamas. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad šiai raketai naudojamas universalus paleidimo įrenginys „3S14“ naudojamas ir standartinėms sparnuotosioms raketoms „Kalibr“ paleisti.
Hipergarsinė raketa „3M22 Cirkon“ taip pat paleidžiama iš sistemos „Bastion“. Jos veikimo nuotolis – 1000 km, todėl kovinės galvutės svorį reikėjo sumažinti iki 150 kg. Toks svoris yra tinkamas taktinei branduolinei kovinei galvutei, tačiau nepakankamas skeveldrinei ar didelės sprogstamosios galios kovinei galvutei. Todėl „Cirkon“ jau dabar faktiškai yra vidutinio nuotolio branduolinė raketa, skirta paleisti iš antžeminių sistemų.
Taigi Rusija jau dabar naudoja iš antžeminių paleidimo įrenginių paleidžiamas sparnuotąsias raketas, tokias kaip „P-500“ ir „Kinžal“ ar „Oniks-M“ ir vidutinio nuotolio hipergarsines „Cirkon“.
Kitaip tariant, Kremlius jau ėmėsi visų veiksmų, kuriais dabar grasina.
