Orionas yra vienas geriausiai žinomų ir labiausiai ištirtų žvaigždynų Paukščių Tako galaktikoje. Vos už kelių šimtų šviesmečių nuo Žemės yra artimiausios žvaigždyno žvaigždės, todėl jas patogu matyti ir tyrinėti.
Dabar, naudodami galingą naująjį Jameso Webbo kosminį teleskopą (JWST), mokslininkai padarė ryškiausius ir detaliausius Oriono žvaigždyno vaizdus istorijoje, rašo NASA.
Paskelbtame pranešime teigiama, kad nuotraukose dėmesys sutelktas į Oriono dujinį „kardą“, kabantį piečiau. Jo centre yra Oriono ūkas – viena didžiausių ir ryškiausių žvaigždžių formavimosi sričių netoli Žemės.
Nuo mūsų planetos plika akimi matomas Oriono ūkas šimtmečius buvo populiarus žvaigždžių stebėtojų taikinys, įskaitant italų astronomą Galileo Galilėjų.
„Masyvios jaunos žvaigždės skleidžia didelius ultravioletinės spinduliuotės kiekius tiesiai į jas supantį debesį, o tai keičia debesies fizinę formą ir jo cheminę sudėtį, – sakė Vakarų universiteto Ontarijuje astronomijos profesorius Elsas Peeteris. – Šie nauji stebėjimai leidžia mums geriau suprasti, kaip masyvios žvaigždės keičia dujų ir dulkių debesis, kuriuose jos gimsta.“
Nuotraukos centre šviečia ryški žvaigždė θ2 Orionis A, esanti maždaug už 186 šviesmečių nuo Žemės. Pats ūkas yra toli už jos, maždaug už 1350 šviesmečių nuo Žemės, kur tūkstančiai jaunų žvaigždžių apšviečia jas supančius dujų debesis.
Žvaigždžių ir jų gimtojo debesies įnirtingą sąveiką aiškiausiai galima matyti ilgoje rusvos spalvos dujų juostoje, esančioje už centrinės žvaigždės. Ši tanki dujų siena vadinama Oriono juosta, kurią pamažu išstumia ir ardo intensyvi karščiausių ir ryškiausių Oriono ūke esančių žvaigždžių spinduliuotė.
