Pasigrožėkite: naujoje NASA nuotraukoje matyti, kaip atsiranda žvaigždės

Už 390 šviesmečių esančiame Rho Ophiuchi debesų komplekse besiformuojančių žvaigždžių vaizdą pavyko užfiksuoti pirmą kartą.

Prie nuotraukos pridėtame pareiškime kosmoso agentūra vadina ją „dinamišku vaizdu, kuris paneigia santykinę regiono ramybę ir praktiškai prašo paaiškinti, ką tiksliai matome“.

„Rho Ophiuchi vaizdas leidžia mums naujai ir aiškiai pamatyti labai trumpą žvaigždės gyvavimo ciklo laikotarpį“, – sakė JWST projekto mokslininkas Klausas Pontoppidanas iš Kosminio teleskopo mokslo instituto Baltimorėje, Merilando valstijoje, – „Mūsų Saulė jau seniai išgyveno tokį etapą, o dabar turime technologiją, leidžiančią pamatyti kitos žvaigždės istorijos pradžią.“

Regione yra apie 50 jaunų žvaigždžių, o jų visų masė panaši į Saulės arba mažesnė. NASA teigimu, nuotraukoje dominuoja didžiulės raudonos bipolinės molekulinio vandenilio srovės, kurios atsiranda, kai žvaigždė pirmą kartą prasiveržia pro savo gimtąjį kosminių dulkių apvalkalą ir į erdvę iššauna porą priešingų srovių.

NASA, ESA, CSA, STScI, Klaus Pontoppidan (STScI)/Rho Ophiuchi debesų kompleksas – arčiausiai Žemės esantis žvaigždžių formavimosi regionas.

JWST teleskopas buvo paleistas 2021 m. Kalėdų dieną, bendradarbiaujant NASA ir Europos bei Kanados kosmoso agentūroms.

Milijardais viršijęs biudžetą ir kelerius metus atsilikęs nuo grafiko, jis greitai įtikino daugelį skeptikų, koks yra reikšmingas, pateikdamas virtinę dar niekada nematytų vaizdų iš kosmoso gelmių.

JWST leido žmonėms iš arčiau pažvelgti į Visatos ištakas ir pateikė kvapą gniaužiančių didelės raiškos tolimų pasaulių ir juos supančių paslaptingų struktūrų nuotraukų.

Teleskopas užfiksavo „retą ir trumpalaikę“ žvaigždės, esančios ties mirties slenksčiu, fazę, ankstyvąsias galaktikas, susiformavusias praėjus vos 350 mln. metų po Didžiojo sprogimo.

123RF.com nuotr./Jameso Webbo kosminis teleskopas, iliustracija

Praėjusią savaitę NASA atskleidė, kad JWST atrado iki šiol tolimiausią aktyvią supermasyvią juodąją skylę „Ceers 1019“, kuri egzistavo praėjus vos daugiau nei 570 mln. metų po didžiojo sprogimo.

„Vos per vienerius metus JWST pakeitė žmonijos požiūrį į kosmosą, pirmą kartą pažvelgdamas į dulkių debesis ir pamatydamas šviesą iš tolimų visatos kampelių“, – teigė NASA administratorius Billas Nelsonas, – „Kiekviena nauja nuotrauka – tai naujas atradimas, suteikiantis viso pasaulio mokslininkams galimybę užduoti ir atsakyti į klausimus, apie kuriuos anksčiau jie negalėjo nė svajoti.“