Akyliausi Lietuvos gyventojai šeštadienio naktį danguje galėjo pastebėti purpurinį ir žalsvą švytėjimą – Šiaurės pašvaistę. Tai normalus Saulės elgesys, ypač dabar, kai mūsų žvaigždė yra aktyvaus ciklo etape.
Prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus Saulės aktyvumas nuolat didės ir 2025 m. pasieks maksimumą, o po to vėl sumažės.
Šiaurės pašvaistės atsiranda tuomet, kai geomagnetinės audros metu Žemės magnetinis laukas šiek tiek suspaudžiamas labai energingų dalelių bangos. Šios dalelės slenka magnetinio lauko linijomis netoli polių ir sujaukia atmosferos molekules, išlaisvindamos energiją šviesos pavidalu ir sukurdamos spalvingas auroras.
Tiesa, savaitgalį pašvaistės stebėjimo sąlygos nebuvo itin palankios – dalį Lietuvos gaubė debesys. Kaip „Facebook“ paskyroje rašo „orai ir klimatas Lietuvoje“, labiau pasisekė mūsų kaimynei Estijai – joje pašvaistės buvo daug išraiškingesnės.
Pašvaistės – ne vienintelis dangaus reiškinys, kuri šį savaitgalį buvo galima pamatyti. Štai penktadienio naktį Kretingos rajone buvo užfiksuotas šviesus meteoras su švytinčia uodega.
Šiuo metu vyksta Orionidų meteorų lietus – juos Žemės orbitos kelyje kas 75-76 metus pasėja kometa 1P/Halley.
