Idėja kosmose įrengti Saulės jėgainę nėra nauja – apie tai buvo svarstyta nuo 1960 metų. Ir tik dabar, tobulėjant technologijoms ji pagaliau gali virsti realybe.
Įsivaizduokite milžinišką jėgainę, kuri sukasi aplink Žemę 24 tūkst. mylių, sveria 10 tūkst. metrinių tonų ir yra padengta saulės kolektoriais, saugančiais sukauptą energiją.
Japonijos kosmoso agentūra JAXA (Japan Aerospace Exploration Agency ) neseniai pranešė, kad Saulės jėgainę kosmose turėtų pastatyti 2025 metais.
Įsivaizduokite milžinišką jėgainę, kuri sukasi aplink Žemę 24 tūkst. mylių, sveria 10 tūkst. metrinių tonų ir yra padengta Saulės kolektoriais, saugančiais sukauptą energiją.
Saulės kosminė stotis yra pririšta prie bazinės stoties šešių mylių ilgio virvėmis, kurios veikia kaip atrama, kuri kompensuoja gravitacijos jėgą.
Toks konceptas ateityje gali būti naudojamas ir statyti kosminiams keltuvams.
Statant Saulės jėgainę kosmose didžiausia problema yra ta, kad besisukdama Žemė nusisuka nuo Saulės, tuomet kosminė stotis nekaupia energijos. Taigi mokslininkai šiek tiek pakeitė modelį, šalia jėgainės įmontuodami veidrodžius, kurie atspindėtų Saulės šviesą ir saulės energiją išgautų gautų 24 valandas per parą.
Tai yra tik pati daugiamilijardinio projekto pradžia. Iškėlus veidrodžius ir jėgainę, kitas laukiantis iššūkis yra perduoti energiją atgal į Žemę ir pasitikėti belaidžiu energijos perdavimu, apie kurį žmonės žino labai nedaug ir kuris anaiptol nėra išbaigtas.
Planuojama, kad milžiniško palydovo surinkta energija turėtų būti paversta mikrobangomis, kurios gali keliauti dideliais atstumais ir pereiti pro įvairias kliūtis.
Mikrobangos turėtų keliauti į jas priimančią stotį ant žemės, kurioje šios bus paverstos elektros energija. Kosmose esanti jėgainė galės apdoroti vieną gigavatą energijos.
Orbitoje esantys Saulės kolektoriai būtų bent dešimtį kartų efektyvesni nei žemėje, todėl toks eksperimentas intriguoja ir sėkmingai įvykdytas eksperimentas japonams galėtų atnešti revoliuciją.
