Kaip rodo draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenys, daugiau nei pusę įvykių, 55 proc., žmonių turtą dažniausiai apgadina vandentiekio avarijos ir panašūs incidentai, kurių metu užliejamas gyvenamasis būstas. Taip pat nemažą dalį potencialios grėsmės – 21 proc. – būstų savininkams sudaro gamtos jėgos.
Tuo metu bendrovės „Bitė Lietuva“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa rodo, kad būstų savininkai dar nėra tinkamai apsisaugoję nuo šių grėsmių bei tai suvokia. Kaip pagrindinį savo turimų apsaugos sistemų trūkumą beveik pusė apklaustųjų (47 proc.) nurodo vandens nutekėjimo detektorių nebuvimą, o 39 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų kaip trūkumą mato savo apsaugos sistemų neišmanumą: nėra galimybės nuotoliniu būdu valdyti sistemų ar realiu laiku gauti pranešimų.
Nuo vagysčių jau saugosi, tačiau nuo ugnies ir vandens – ne
Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa taip pat rodo, kad lietuviai šiandien į savo būsto saugumą pradėjo žiūrėti rimčiau: didžiausia dalis apklaustųjų – 44 proc. – yra apdraudę būstą, o 16 ir 13 proc. respondentų, atitinkamai, turi įsirengę vietinius gaisro detektorius ir vietinę apsaugos sistemą. Kita vertus, „Bitė Lietuva“ vykdančiojo direktoriaus Prano Kuisio teigimu, šios priemonės neapsaugo nuo dažniausiai pasitaikančios grėsmės – vandens.
„Tai, kad būstų savininkai pradėjo labiau rūpintis visapusiu namų saugumu – geras ženklas, tačiau tenka pastebėti, kad nuo visapusiškos apsaugos juos atbaido ne tiek nežinojimas apie papildomas, pavyzdžiui, vandens grėsmes, kiek pasiūlos nebuvimas. Net saugumo sistemas prioretizuojantys gyventojai šiandien namuose pasigenda visapusės apsaugos, o kiti baidosi pernelyg sudėtingo apsaugos įsirengimo proceso ir kainos ar abejoja tokios sistemos teikiama nauda“, – teigia P. Kuisys.
Tai liudija ir kiti tyrimo duomenys: didelė apsaugos sistemų įsigijimo ir įsirengimo kaina atbaido net 42 proc. apklaustų lietuvių, o du trečdaliai apklaustųjų (73 proc.) nori bet kada kontroliuoti viską, kas vyksta namuose ir turėti galimybę savarankiškai reaguoti į galimus pažeidimus.
Galimybė apsaugoti namus išmaniuoju telefonu
„Vis didesnė mūsų klientų dalis savo kasdienybėje siekia kuo daugiau išmanumo, ne išimtis ir namų apsauga. Daugelį svarbių veiksmų – nuo finansų tvarkymo iki viešbučių rezervacijų – atliekame išmaniuoju telefonu, todėl tokių galimybių tikimės ir iš kitų paslaugų tiekėjų“, – sako P. Kuisys.
„Bitė“ klientams šiandien pradeda siūlyti išmaniąją saugumo paslaugą, kurią sudaro išmanioji apsaugos sistema „Ajax“, turto draudimas, galimybė prisijungti prie saugos tarnybų reagavimo paslaugos, „Bitės“ ryšys ir lietuviška programėlė, leidžianti valdyti apsaugos sistemą net nebūnant namie. Šis sprendimas bus itin patogus visų pirma gyvenantiems butuose.
Išmaniausia saugumo paslaugos dalis – apsaugos sistema „Ajax“, kurią sudaro išmanioji centralė, durų ir langų atidarymo, judesio, vandens nuotėkio, dūmų, stiklo dūžio detektoriai bei vidaus ir lauko sirenos. Visi detektoriai yra belaidžiai, o jų išdėstymui būste pakanka vos penkiolikos minučių. Tiesa, išmanus pačios sistemos valdymas ir galimybė ją valdyti net per nuotolį savo išmaniuoju telefonu, pasak P. Kuisio, yra tai, kas gali padėti laiku sureaguoti į ištikusią nelaimę bei užkirsti jai kelią.
„Nors bendra tendencija rodo, kad būstus turintys žmonės suskubo įsirenginėti dūmų detektorius, didžioji jų dalis apie pavojų, nebūdami namuose, nesužinos. Be to, vandens užliejimo pavojus, dėl kurio į draudikus po nelaimės kreipiasi daugiau nei pusė nukentėjusiųjų, išlieka. Šiuo atveju paslaugos vartotojai per programėlę galės ne tik sužinoti, kad suveikė kuris nors detektorius, bet ir iškart sureaguoti. Manome, kad šio sprendimo dėka didžiosios dalies su namų saugumu susijusių nelaimių pavyks išvengti ar bent sumažinti jų padaromą žalą“, – sako P. Kuisys.
Visos prevencinės priemonės po vienu „stogu“
Anot P. Kuisio, norintys apsaugoti savo būstą, pirmą kartą gauna visus apsisaugojimo būdus iš vienų rankų: „Kurdami sprendimą didelį dėmesį skyrėme ir partneriams. Jeigu būste esantys detektoriai suveikia, vartotojas gaus pranešimą, o saugos tarnybos jau vyks į jo būstą. Jeigu nelaimės išvengti nepavyksta nepaisant visų prevencinių priemonių ir vis tiek patiriama žala – ją padengia turto draudimas. Taigi, visa saugumo paslauga veikia kompleksiškai.“
Patarimai, kaip prevenciškai apsaugoti savo namus
Žinoma, net ir turint pačią išmaniausią apsaugą, neverta pamiršti elementarių, tačiau veiksmingų apsisaugojimo būdų, kurie priklauso nuo mūsų pačių:
- Stenkitės viešai (pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose) neskelbti apie savo išvykimą (arba nustatykite savo profilio saugumo nustatymus taip, kad jūsų skelbiamų įrašo nematytų visi žmonės, o tik draugai).
- Patalpų išorėje užklijuokite lipdukus, kad jos yra saugomos.
- Stenkitės periodiškai patikrinti savo vamzdžių bei namuose esančių buitinių prietaisų būklę: ar nepastebite įtrūkimų, ar visi prietaisai bei vamzdžiai geros būklės ir pan. Taip galite paprasčiausiai užkirsti kelią galimam užliejimo ar gaisro pavojui.
- Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į butą. Nepasitikėkite vien asmens prisistatymu, specialaus pažymėjimo rodymu, neatidarykite durų įvairiems „specialistams“. Klauskite apie atvykimo tikslą.
- Užrakinkite duris visais užraktais, netgi keletui minučių, kai išnešate šiukšles, ar išeinate į parduotuvę. Nepalikite raktų laiškų dėžutėse, po kilimėliu, kitose „slaptose” vietose. Išėjus kur nors trumpam vakare, esant galimybei palikite įjunktą, kad ir silpną, šviesos šaltinį.
- Kuriame aukšte begyventumėte, išvažiuodami iš namų sandariai uždarykite langus, balkono duris. Būtinai iš maitinimo lizdų išjunkite visus prietaisus, nepalikite įjungtų įrenginių ar buitinių prietaisų.
- Pametę raktus, būtinai pakeiskite spyną.
- Susitarkite su patikimais kaimynais, kad kai jūsų nėra pasaugotų namus, išimtų spaudą iš pašto dėžutės. Už tai būkite pasiruošę pasaugoti jų namus, kai jie bus išėję ar išvykę.
- Gerai apšvieskite kiemą ir automobilių stovėjimo aikštelę. Nepalikite atvirų rūsio langų.
- Jei išsipildė blogiausias scenarijus ir pastebėjote, kad bute jau lankėsi vagys (atvertos durys, išdaužtas langas ir t.t.) ar įvyko kita nelaimė – butas apsemtas, matote dūmus – neikite į butą, nes tai gali būti nesaugu. Galimo apiplėšimo atveju nieko nelieskite rankomis, nepalikite bereikalingų savo pėdsakų ir nepanaikinkite nusikaltėlių pėdsakų. Užeikite pas kaimynus ir nedelsiant iškvieskite policiją ar kitas tarnybas.
