Istoriniai šaltiniai byloja, jog IV a.pr.Kr. gyvenęs iškilusis graikų mąstytojas Aristotelis ypač domėjosi dangaus kūnų mechanika. Stebėdamas Mėnulio užtemimus garsusis mokslininkas galiausiai suprato, kad Žemė yra apvali – juk ant šviesaus pilnaties disko krinta apskritas, o ne pailgas ir siauras mūsų planetos šešėlis!
Na, šiandien apie visatos sąrangą žinome daugiau, nei senovės astronomai, tačiau dėl Mėnulio užtemimų prigimties Aristotelis iš esmės buvo teisus: šis reiškinys įvyksta tuomet, kai Saulė, mūsų planeta ir Mėnulis išsirikiuoja viena linija. O per kiekvieną pilnatį užtemimo nematome todėl, kad Mėnulio orbitos plokštuma nesutampa su Žemės – yra truputėlį pasvirusi, – todėl lėkdamas savo dangiškuoju keliu, Mėnulis dažniausiai atsiduria „virš“ arba „po“ šešėliu.
Tiesa, išskiriami trys užtemimo variantai: situacija, kuomet kosminių kūnų rikiuotėje Mėnulis tepakliūva į Žemės pusšešėlį, vadinama pusšešėliniu užtemimu; jei šešėlį kliudo tik Mėnulio kraštas, stebime dalinį užtemimą; kai mūsų planetos šešėlis Mėnulį „praryja“ visiškai, nutinka pilnas užtemimas.
Įspūdingiausias iš jų, žinoma, yra pastarasis, kadangi kosminis mūsų kaimynas nuosekliai pereina visas fazes – pusšešėlinę, dalinę ir galiausiai visišką, o Mėnuliui vaduojantis iš šešėlio, fazės pasikartoja atvirkštine tvarka.
Kada vyks Mėnulio užtemimas
Pasauliniu laiku pusšešėlinė Mėnulio užtemimo fazė prasidės 17 val. 15 min. (20 val. 15 min. Lietuvos laiku), o į dalinio užtemimo stadiją pereis 18 val. 24 min. (21 val. 24 min. Lietuvos laiku).
Reiškinio pradžios nematysime, nes Vilniuje Mėnulis tekės apie 21 val. 20 min., tačiau dalinį užtemimą stebėti jau galėsime – tamsėjančio pilnaties disko reiktų dairytis pietrytinėje horizonto pusėje.
Visiško užtemimo pradžia – 22 val. 30 min., maksimumas – 23 val. 22 min., o pabaiga – 0 val. 13 min. Lietuvos laiku.
Tuo metu Mėnulį regėsime pietinėje skliauto dalyje bene aukščiausiame jo dangiškosios kelionės taške. Dalinis užtemimas baigsis 1 val. 15 min., o iš pusšešėlio mūsų planetos kaimynas galiausiai išsivaduos 2 val. 29 min., t.y. 23 val. 29 min. pasauliniu laiku.
Ilgiausias užtemimas per šimtmetį
„Nors Mėnulio užtemimas nėra itin retas reiškinys, šis ypatingas tuo, jog bus ilgiausias per visą šimtmetį – mūsų palydovas praners beveik per patį Žemės šešėlio centrą, – sako astronomas, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus lektorius dr. Vidas Dobrovolskas. – Sudėtinga prognozuoti Mėnulio ryškumą ir spalvą visiško užtemimo metu, tačiau tikėtina, kad pilnaties diską užlies tamsus raudonis, o per patį reiškinio maksimumą, kuomet Žemės šešėlis bus tirščiausias, Mėnulis trumpam gali net pradingti iš akiračio.
Mėnulio šviesumas per visišką užtemimą priklauso nuo Žemės atmosferos skaidrumo – kuo ji švaresnė, kuo joje mažiau kietųjų dalelių, tuo daugiau Saulės šviesos pro ją prasiskverbia ir apšviečia Mėnulį, jam atsidūrus Žemės šešėlyje. Todėl per užtemimus pilnaties spalva kinta nuo ryškiai raudonos, jei atmosfera skaidri, iki tamsiai pilkos, jeigu ji užteršta.
Pastaruoju metu mūsų planetoje nevyko stiprūs ugnikalnių išsiveržimai, tyrimai rodo, jog atmosferoje dulkių ir aerozolių kiekis nedidelis, todėl ji ganėtinai švari“, – teigia mokslininkas.
Kaip stebėti Mėnulio užtemimą
Primename, jog priešingai nei Saulės užtemimo atveju, Mėnulio užtemimo stebėjimui jokių apsaugos priemonių akims nereikia – žiūrėti galima plika akimi, o žiūronai ar teleskopas įspūdį, žinoma, sustiprina. Nors miesto šviesos grožėtis reiškiniu iš esmės neturėtų trukdyti, vis dėlto rekomenduojama pasirinkti kuo tamsesnę, atvirą vietovę užmiestyje.
Linkime giedro dangaus! O jeigu oro sąlygos stebėjimui nebus palankios, tiesioginę užtemimo transliaciją internetu galėsite matyti čia.