Nepaisant optimistiškų prognozių, jog COVID-19 vakcinos sulauksime jau rudenį, greičiausiai su šia pandemija kausimės dar daugiau nei metus. COVID-19 liga yra gydoma ir didžioji dalis žmonių pasveiksta patys. Tačiau specializuotų priešvirusinių vaistų nėra. Gydytojai gali tik lengvinti simptomus ir padėti imuninei sistemai kovoti su šia liga. Kovo 24 dieną JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino antikūnų naudojimą COVID-19 gydymui, todėl medikai šioje šalyje ėmė eksperimentuoti su šia terapija.
Nuo COVID-19 pasveikęs žmogus turi paaukoti kraujo. Iš jo išskiriami antikūnai, kurie susiformuoja organizmui kovojant su nauja infekcija. Tuomet jie yra suleidžiami sunkiai šia liga sergančiam žmogui. Skelbiama, kad 10 sunkių COVID-19 pacientų JAV pavyko išgyventi tik dėl tų antikūnų persodinimo.
Štai 46 metų vyras į ligoninę atvyko stipriai karščiuodamas, sunkiai kvėpuodamas, kosėdamas ir kentėdamas nuo krūtinės skausmo. Šis vyras turėjo aukštą kraujo spaudimą, todėl priklausė rizikos grupei. Jo būklė vis blogėjo ir netrukus jam prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos. Ir ši procedūra jam padėjo tik iš dalies – deguonies saturacija kraujyje siekė vos 86 % (turėtų būti bent 95 %). 11-ą ligos dieną šiam žmogui buvo skirti pasveikusio paciento antikūnai. 12-ą dieną medikai jo kraujyje jau nebeaptiko SARS-CoV-2 virusų, uždegiminiai procesai susilpnėjo, deguonies kiekis kraujyje pakilo iki 90 %. 13-ąją ligos dieną šis pacientas jau galėjo kvėpuoti pats – ventiliatorius buvo naudojamas tik tris dienas.
Tuo tarpu 49 metų moteris neturėjo kitų sveikatos problemų, tačiau COVID-19 sparčiai progresavo. Jai buvo sunku kvėpuoti, ją kamavo ir kiti simptomai. 7-ą ligos dieną rentgeno nuotraukos parodė, jog jos plaučiai yra stipriai pažeisti, juose renkasi skysčiai ir baltymai. 10-ą dieną jai buvo skirti pasveikusio paciento antikūnai. 12-ą dieną testai šios moters organizme nebeaptiko virusų, o jos plaučiai jau sparčiai valėsi.
50 metų vyras, kuris ligos pradžioje buvo itin prastos būklės dėl stipraus abiejų plaučių uždegimo, 25-ą dieną jis pasveiko, nors pirminės prognozės buvo labai liūdnos. Vėlgi, jam padėjo pasveikusio paciento antikūnai.
Visi 10 į tyrimą įtraukti žmonės pasveiko per 2–3 dienas nuo antikūnų skyrimo. Vos vienas patyrė šalutinį poveikį – raudoną kraujosruvą ant veido. Nors tyrimas neįtraukė identiškos grupės, kuriai antikūnai nebuvo skirti, mokslininkai atrinko 10 panašių ligos istorijų. Ligos istorijos buvo atrinktos pagal pacientų būklę, amžių ir lytį. Per tą patį laiko tarpą trys žmonės iš tos kontrolinės grupės mirė, šešių būklė stabilizavosi, vienas pasveiko. Tuo tarpu tarp 10 pacientų, kurie gavo vieną antikūnų dozę, trys buvo išleisti iš ligoninės, septyni buvo beveik pasveikę ir pasiruošę vykti namo.
Antikūnai skiriami su kraujo plazma. Donoro kraujas turi būti apdorotas, tačiau tai nėra labai brangu. Kita vertus, norint šį gydymą taikyti plačiau, reikėtų labai daug donorų, todėl toks gydymas būtų taikomas tik sunkiausiems pacientams. Geriausia tai, kad antikūnų terapija nesukelia žymaus šalutinio poveikio, todėl jau visai greitai ji galės būti pasitelkta gyvybių gelbėjimui.
