Preliminariais vertinimais, žmogaus dydžio suakmenėjusių kaulų fragmentai yra 10–20 proc. stambesni negu fosilijos priskiriamos iki šiol stambiausiu dinozauru laikytam patagotitanui (Patagotitan mayorum), sakoma trečiadienį Matansos nacionalinio universiteto mokslo agentūros CTYS pranešime.
Zauropodai buvo didžiuliai ilgakakliai augalėdžiai dinozaurai, visų stambiausi kada nors gyvenę sausumos gyvūnai.
Pavyzdžiui, Patagotitan mayorum, taip pat atrastas Argentinoje, svėrė apie 70 tonų ir užaugdavo 40 metrų ilgio.
La Platos muziejaus paleontologas Alejandro Oterodabar mėgina atkurti naujo gyvūno išvaizdą pagal daugiau kaip dvi dešimtis rastų slankstelių ir dubens kaulų fragmentų.
Universiteto pranešime sakoma, kad mokslininkas jau pateikė straipsnį apie dar neįvardytą dinozaurą žurnalui „Cretaceous Research“.
Šiuo metu tebeieškoma kitų šio milžino fosilijų, galbūt tebeglūdinčių giliai uolienoje. Mokslininkams būtų ypač svarbu rasti šlaunikaulį ar žastikaulį, pagal kuriuos būtų galima tiksliau nustatyti seniai išnykusio gyvūno kūno matmenis.
Masyvios fosilijos buvo rastos 2012 metais Neukeno upės slėnyje, bet kasinėjimai buvo pradėti tik 2015 metais, sakė Egidio Feruglio muziejaus paleontologas Jose Luisas Carballido.
„Turime daugiau kaip pusę uodegos ir daug klubo kaulų“, – nurodė J.L.Carballido, prieš kelerius metus taip pat prisidėjęs tyrinėjant patagotitano fosilijas.
Kitos liekanos „akivaizdžiai tebėra uolienoje, todėl mūsų laukia dar keleri metai kasinėjimų“, pridūrė jis.
Stambių griaučių liekanos buvo rastos nuosėdinėse uolienose, susidariusiose maždaug prieš 98 mln. metų, vėlyvuoju kreidos periodu, pridūrė Sapalos gamtos mokslų muziejaus direktorius geologas Alberto Garrido.
„Įtariame, kad šis pavyzdys gali būti visas arba beveik visas, – sakė jis. – Viskas priklauso, kas toliau bus su kasinėjimais. Nesvarbu, ar jis pasirodytų esąs didesnis [už Patagotitan], ar ne, tokio dydžio dinozauro visų [griaučių] atradimas yra naujiena.“
