2016 metų vasarį Tarptautinio bulvių centro (CIP), esančio Peru, mokslininkai pasodino bulvės daigą „Cubesat“ palydovo formato dėžėje, kurioje buvo palaikomos Marsą primenančios sąlygos – temperatūra ir atmosferos sudėtis. Ir, kaip nufilmuota vaizdo įraše, bulvė sudygo.
Preliminarius savo tyrimo rezultatus CIP mokslininkai įvertino kaip „teigiamus“ ir informavo, kad ketina atlikti daugiau tokių tyrimų.
„Jeigu augalai sugeba toleruoti ekstremalias sąlygas, kuriomis juos veikiame savo „Cubesat“ kameroje, yra didelė tikimybė, kad jie augtų ir Marse“, – sakė Limos Inžinerijos ir technologijos universitete dirbantis tyrimo vykdytojas Julio Valdivia-Silva, bendradarbiaujantis ir su nežemiško intelekto paieškomis užsiimančiu institutu SETI.
„Siekiant išsiaiškinti, kuri bulvių veislė yra patvariausia, atliksime keletą naujų eksperimentų serijų. Norime žinoti, kokios yra minimalios sąlygos, kuriomis bulvės gebėtų išgyventi“, – pridūrė mokslininkas.
Bulvių augimą internetu galima stebėti ir gyvai.
Šis bulvių auginimo tyrimas gali būti naudingas ir Žemėje, ir už jos ribų, tvirtina mokslininkai. CIP veikia tokias bulvių veisles, kurios gali toleruoti dideles druskos koncentracijas ar sausrą. Tokios veislės smulkiesiems ūkininkams suteikia galimybę auginti maistą net ir tokioje žemėje, kuri žemdirbystei nėra palanki (arba tokioje, kuri tapo nebetinkama žemdirbystei dėl klimato kaitos),
„Iš eksperimento įgytos žinios gali būti pritaikytos žemiškoje žemdirbystės aplinkoje siekiant padidinti viso pasaulio mitybinį saugumą“, – sakė NASA Ames tyrimų centro (JAV) ryšių su visuomene specialistas Darrylas Walleris.
Ames tyrimų centras taip pat prisidėjo prie pastarojo eksperimento vykdymo – prie mokslininkų grupės priklauso ir amerikietis astrobiologas Chrisas McKay'us. Jis iškėlė pasiūlymą patikrinti augalų augimo Marse perspektyvas atšiauriomis Pampas de La Joya dykumos sąlygomis, tokiu būdu imituojant Marso sąlygas.
„Šis projektas – tai bendras mokslinis darbas, kurio pagrindu tapo praeities ir dabarties į marsietiškas panašių sąlygų analizavimas Žemėje, siekiant geriau perprasti Raudonąją planetą“, – tvirtino D.Walleris. Anot jo, Peru dykumose atliekami į Marsą panašių aplinkų tyrimai leistų mokslininkams „daugiau sužinoti apie aplinkas, kurios, kaip manyta anksčiau, yra pernelyg atšiaurios, kad jose galėtų egzistuoti gyvybė“.
Eksperimente panaudota grunto sudėtis mokslininkų pranešime nebuvo aprašyta, tačiau 2016 metais CIP eksperimente buvo naudojamas Marsui būdingo regolito ir įprastinio Žemės grunto mišinys. Tokiame mišinyje bulvės augo – tai yra optimistinė žinia besitikint, kad žmonės nuolatinėje gyvenvietėje Marse patys galėtų apsirūpinti maistu.
„Ateities misijos į Marsą, planuojančios auginti savo bulves, turės būti pasidengusios paruošti purią dirvą ir mitybines medžiagas, kad bulvių daigai turėtų pakankamai oro bei vandens augimui palaikyti“, – teigė CIP specialistai.
