Maždaug tiek pat – apie 25 – yra ir šios serijos žaidimų skirtingoms platformos. Ir, kas svarbu, daugelis jų anksčiau buvo populiarūs ir pritraukdavo žaidėjų bei kritikų dėmesį. Tuo pasigirti gali ir naujasis „Resident Evil Village“, bet ar būtinai vien teigiama prasme?
Net jeigu nesekate naujienų apie žaidimus ar būtent „Resident Evil“, išsprogusi naujojo „VIllage“ PR‘o kampanija su išskirtine ledi Dimitrescu priešakyje ko gero spėjo sušmėžuoti ir jūsų akiratyje. Apie ją buvo kalbėta tiek daug, o prifantazuota – dar daugiau, kad atrodė, jog čia ir visas žaidimas apie šią aukštą ponią, bet skubu nuraminti, kad ne. Žaidimas yra apie „Resident Evil 7“ pagrindinį veikėją Ethan Winters, kuris šį kartą vyksta ieškoti ne žmonos, o dukros. Tendencija jau formuojasi. Jei kūrėjai nuspręs kurti dar daugiau dalių apie Ethan, sekančioje jis vyks ieškoti kitų šeimos narių ar giminių.
Kuo „Resident Evil Village“, kalbant apskritai, yra išskirtinis? Pirmiausiai tuo, kad kūrėjai norėjo paimti labai pasiteisinusį pirmo asmens žaismą, kuriuo visus nustebino „Resident Evil 7“ žaidime ir sumaišyti jį, kiek įmanoma, su geriausiu serijos žaidimu vadinamu „Resident Evil 4“. Tai reiškia daugiau veiksmo, greitesnį siužetą, visiškai nurautus veikėjus ir, žinoma, pirklį. Deja, lyginant „Resident Evil 4“ ir „Village“ pirklius – pastarasis nusileidžia savo pirmtakui, bet vis tiek yra labai geras ir su savimi atsineša tinkamą nuotaiką.
O kas „Resident Evil Village“ yra neįprasta? Labiausiai tai, kad šis žaidimas – menkiausiai primena kitas serijos dalis. Pradėti reikėtų nuo to, kad kūrėjai šį kartą jau visai savęs nebevaržė ir, teoriškai, zombių čia mažuma. Žaidime kaunamės su vampyrais ar, tiksliau, vampyrėmis, taip pat vilkolakiais ir krūva kitų, zombiškai nuobodžių, priešų. Iš dalies tai gerai, nes turime labai didelę priešų įvairovę, kova taip greit neatsibosta.
Iš kitos pusės, vilkolakiai? Rimtai? Jie žaidžiant ne tik blaško, nes atrodo, kad žaidžiame Van Helsingą, bet yra labai neįprasti „Resident Evil“ pasaulyje – nukanda Ethanui gabalą rankos, mikliai šokinėja į šonus, greitai juda ir šiaip yra zombių antonimas. Kokių priešų sulauksime antroje žaidimo pusėje – neatskleisime, bet jie dar toliau nuo zombių ir labiau primena kažką, ko galėtume tikėtis nebent žaisdami „Wolfenstein“.
Kalbant apie kitas sąsajas su „Resident Evil“, žaidime „Village“ mes turime ilgametį serijos veikėją Chris Redfield. Ką Chris, kokį jį matome žaidime „Village“, turi bendro su fanams gerai žinomu veikėju? Tik vardą, nes štai kokį Chris gali prisiminti gerbėjai. Raumenų kalnas bukai daužantis akmenį. Bet čia šaržas, šiaip Chris būtent „Village“ bandomas plėtoti kaip rimtas, kiek tamsokas personažas ir jo istorija šiame žaidime puikiai išsisuka. Tad ilgamečiams fanams reikės pakovoti su savo nusistatymu, bet galime užtikrinti – verta.
Koks dar yra „Resident Evil Village“? Visų pirma – permainingas. Čia viskas suskirstyta atskirais segmentais, kuriuose dominuoja skirtingos aplinkos ir vis kitas pagrindinis blogietis. Taip, daug dėmesio susilaukusi ledi Dimitrescu yra viena iš jų, bet, patikėkite, kiti blogiečiai yra kur kas įdomesni ir labiau nustebinantys nei ji, todėl neprisiriškite vien prie jos.
Taip pat kiekviena nauja aplinka ar lygis pareikalauja greito persiorientavimo žaidimo žaisme – iš pradžių bus kažkas panašaus į „Resident Evil 7“, o vėliau atsiras ir nuotykių žanro užuomazgų, dar vėliau – kažko panašaus į „Call of Duty“ žaidimus su zombiais ir t. t. „Resident Evil VIllage“ stiprybė yra tai, kad jis labai skirtingas ir nuolat pasiūlo kažką kardinaliai kitokio, todėl geba neatsibosti, o ir pats procesas – gan įtraukiantis.
Teoriškai, žaidimas net tiek įdomus, kad įsijaustus jį galima pereiti ir per naktį, tačiau nerekomenduotina, nes bendra trukmė, jeigu žaidime visko ieškosite, o nebėgsite per visus lygius, gali siekti ir 12 valandų. Taigi, žaidžiant nuosekliai, iššniukštinėjant visas pakampes, galite trukti ir savaitę.
Neblogai sukurtas ir pats kaimas, po kurį, tarp didesnių siužetinių lokacijų ir lygių, galima laisvai klajoti. Šiame kaime bus gausu išslapstytos informacijos, paslapčių, ginklų ar jų dalių. Kai pabosta kovoti su kraujo ištroškusiais priešais, galima tiesiog naršyti patį kaimą ir kiekvieną kartą atrasti kažką naujo.
Bet yra ir ne tokių vykusių sprendimų, kuriuos kūrėjai pabandė įdėti į žaidimą, pavyzdžiui, maisto gaminimas. Čia turėsime medžiot vištas, kiaules ar žuvis, jei norėsime, kad pirklys mums pagamintų patiekalų, kurie padidins gyvybes ar panašiai. Idėja primenanti „Far Cry“ serijos sprendimus čia pritaikyta tingiai ir nėra labai išplėtota..
Ko dar trūksta? Na, siaubo. Tikrai išgąsdinančių, šiurpių vietų čia praktiškai nėra, vietoj jų — daugiau veiksmo. Tai reiškia, kad turėsime toną ginklų nuo pistoletų iki skirtingo tipo šratinių šautuvų ar net granatsvaidžių. Visi ginklai išgalvoti, bet atrodo autentiškai. Gaila, kad kartais labai stigs šovinių ir jų negalėsime įsigyti tiek, kiek norime, todėl visus susidūrimus su priešais reikės vertinti per taupumo prizmę. Ypač žaidimo bosus, kurie yra tiesiog kaip kulkų kempinės – kiek šaudai, tiek negana.
Bosai ar stipresni slapti žaidimo priešai dažniausiai ir taps priežastimi, kodėl ištuštinsime savo apkabas. Kita vertus, žaidime rinksime ir daug aukso ar įvairių brangių daiktų, kuriuos godžiai supirkinės pirklys. Pačių daiktų galėsime ieškoti tiek slaptavietėse, tiek ir rasime nugalėję stiprius priešus. Už juos galėsim pirkti ginklų patobulinimus ar įvairius daiktus. Tiesa, daiktus ar šovinius galėsime ir susikonstruoti patys savo inventoriuje, tačiau tam reikės nuolat rinkti įvairų po ranka pasipainiojantį šlamštą.
Kas dar žinotina apie „Resident Evil Village“? Tikriausiai tai, kad vietomis atrodo, jog kūrėjai desperatiškai norėjo pakartoti kultinio „Resident Evil 4“ sėkmę ir padaryti tokį patį žaidimą tik šiais laikais. Dėl to čia daug skirtingų elementų, įmantrybių ir panašiai, bet „Resident Evil 4“, tikriausiai, nepakartojamas ir specialiai stengtis jį atkartoti turbūt bergždžias reikalas, dėl šių pastangų „Resident Evil Village“ paaukojo unikalų 7 dalies atmosferiškumą ir tapo daugiau veiksmo žaidimu. Bet pati istorija čia kur kas geresnė, o ypač nustebina visiškai netikėta pabaiga. Už ją kūrėjams – plojimai.
Kita vertus, nykščiai žemyn už Ethan Winters. Septintoje dalyje jis buvo tylesnis ir kuklesnis, todėl žaidėjui lengviau sekėsi tapatintis su šiuo personažu, o čia jis daug reiškiasi, dažniausiai – kvailai ir todėl ima erzinti. Seniai neteko sutikti tokio banalius dalykus rėkte išrėkančio veikėjo, o kartais tiesiog norisi užsidengti delnu veidą. Kodėl, Ethan, kodėl? Kartais žaidžiant norisi, kad vilkolakis žaidimo pradžioje būtų jam iškandęs liežuvį, o ne gabalą rankos.
Galiausiai, prie žaidimo pliusų galima priskirti ir jo peržaidžiamumą. Sykį perėjus žaidimą, atrakinsime specialų „Mercenaries“ režimą ir galėsime toliau merkti valandas jame, o kas norės, galės žaisti pagrindinį žaidimą dar kartą, nes naujuose perėjimuose galima atrakinti naujų ginklų, jų patobulinimų ar net kodų, kurie suteiks neribotas apkabas ir panašiai.
Taigi, ką daryti – žaisti ar ne? Tiems, kas save laiko prisiekusiais „Resident Evil“ fanais ir mėgsta tik klasikinius „Resident Evil“, t.y. iš trečio asmens, „Village“, tikriausiai, įvarys infarktą, todėl geriau grįžti ir dar kartą sužaisti puikų „Resident Evil 2“ perdirbinį arba, net, ne tokį puikų „Resident Evil 3“ perdirbinį. O tie, kas nebijo inovacijų, mėgsta pirmo asmens žaidimus ir yra nieko prieš, kad vietoje siaubo čia yra kur kas daugiau veiksmo – tikrai pasimėgaus „Resident Evil Village“. Tik, žinoma, nekeliant jam per daug aukštų reikalavimų.
Žaidimas „Resident Evil Village“ pasirodė šių metų gegužės 7 dieną. Jis išleistas naujos kartoms konsolėms „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X“, o taip pat ir senesnės kartos konsolėms – „PlayStation 4“, „Xbox One“, platformai „Stadia“ ir asmeniniams kompiuteriams. Žaidimas apžvelgtas žaidžiant konsole „PlayStation 5“, jo kodą apžvalgai suteikė „Resident Evil Village“ leidėjas.
