Kaip kadaise pasakė dailininkas Pablo Picasso, „Kiti žmonės pamatė tai, kas yra ir klausė dėl ko. O aš mačiau tai, kas gali būti ir klausiau, o kodėl gi ne“.
Idėja, kad kai kurie žmonės įžvelgia daugiau galimybių, nei kiti, yra esminis kūrybingumo koncepcijos pagrindimas, rašo theconversation.com.
Psichologai kūrybingumą dažnai matuoja duodami žmonėms diverguojančio mąstymo užduotis – pavyzdžiui, duoda plytą ir paprašo sugalvoti jai kaip įmanoma daugiau panaudojimo būdų. Skirtingi žmonės gali prigalvoti labai skirtingų pritaikymo būdų – pavyzdžiui, išskobta plyta gali būti panaudota kaip lovelė lėlei. Ir kuo daugiau visokių pritaikymo būdų žmogus prigalvoja, tuo aukštesnio įvertinimo tokiame teste jis susilaukia.
Mūsų asmenybės savybė, lemianti kūrybingumą, yra vadinama „atvirumu patirčiai“, arba tiesiog atvirumu. Iš penkių esminių asmenybės bruožų, būtent atvirumas yra tinkamiausias diverguojančio mąstymo testo rezultatų prognozei (ir kasdieninei kūrybinei veiklai).
Savo knygoje „Wired to Create“ autoriai Scottas Barry Kaufmanas ir Carolyn Gregoire aiškina, kad atvirų žmonių kūrybingumas kyla ir „vidinio ir išorinio pasaulių kognityvinio tyrinėjimo siekio“.
Smalsumas, noras viską apžiūrėti iš visų įmanomų kampų, labai atviriems žmonėms gali pateikti kur kas daugiau rezultatų, nei paprastam, statistiniam žmogeliui. Kaip teigia viena mokslininkų komanda, tokie smalsuoliai „net ir paprastose, pažįstamose aplinkose atranda daugybę sudėtingų „snūduriuojančių“ galimybių“.
Kūrybinga rega
Tuo tarpu naujausiame tyrime, kurio ataskaitą publikavo recenzuojamas žurnalas „Journal of Research in Personality“, jo autoriai – Melburno universiteto (Australija) mokslininkas Luke'as Smillie ir doktorantė Anna Antinori nustatė, kad kūrybingi žmonės įvairiuose dalykuose ne šiaip „įžvelgia“ ką nors kitokio dėl savo išradingo požiūrio – jų fizinė rega yra kitokia, nei statistiškai vidutinio asmens.
Mokslininkai analizavo sąsajas tarp atvirumo ir vaizdo suvokimo aspekto, vadinamo „binokuliarine konkurencija“. Šis aspektas pasireiškia tada, kai dviem skirtingoms akims vienu metu pateikiami du skirtingi vaizdai – pavyzdžiui, kairė akis mato žalią objektą, o dešinė – raudoną.
Stebėtojui šie du vaizdai nuolat kaitaliojasi. Bet kuriuo laiko momentu matomas tik vienas iš šių objektų – tai žalias, tai raudonas. Iš vienos akies smegenis pasiekiantis nervinis signalas „nukonkuruoja“ signalą, gaunamą iš kitos akies.
Įdomu tai, kad šiuose eksperimentuose kai kurie dalyviai retkarčiais pamato „sujungtą“ arba „sumaišytą“ vaizdą – abiejų vaizdų kombinaciją. Šios „konkurencijos slopinimo“ akimirkos, kai abu vaizdai yra sąmoningai suvokiami vienu metu, galima sakyti, yra „kūrybingas“ dviejų nesuderinamų dirgiklių suderinimo užduoties sprendimas.
Vykdant tris skirtingus eksperimentus mokslininkai nustatė, kad atviri žmonės sujungtą vaizdą matė ilgiau, nei statistiškai vidutiniai žmonės. Be to, sujungto vaizdo matymo periodai būdavo dar ilgesni, jeigu tiriamieji tuo metu būdavo tokioje teigiamoje nuotaikos būsenoje, kuri panaši į gerinančią kūrybingumą.
Tad mokslininkai padarė išvadą, jog atvirų žmonių kūrybinis polėkis turi įtakos ir jų fiziškai matomam vaizdui. Atvirų žmonių vaizdinė patirtis yra visiškai kitokia, nei statistiškai vidutinių žmonių.
Matymas to, kam kiti būna akli
Dar vienas gerai žinomas suvokimo reiškinys yra vadinamas „nedėmesingumo aklumu“. Žmonės jį patiria tada, kai būna taip sutelkę visą dėmesį į vieną dalyką, kad visiškai nemato kitų dalykų, esančių tiesiai priešais jų akis.
Klasikinis eksperimentas, iliustruojantis tokią suvokimo klaidą – kuomet tiriamųjų paprašoma pažiūrėti trumpą vaizdo įrašą, kuriame matomi vienas kitam krepšinio kamuolį mėtantys žmonės. Tiriamiesiems duodama užduotis suskaičiuoti, kiek kamuolio perdavimų įvyksta tarp žmonių, dėvinčių baltus drabužius.
Prieš skaitydami toliau, būtinai peržiūrėkite šį vaizdo įrašą.
Vaizdo įraše vienu momentu tarp žmonių, bežaidžiančių su kamuoliu, įžygiuoja gorila persirengęs žmogus, truputėlį pasistaipantis ir tada nueinantis į kitą fiksuojamo vaizdo pusę. Pastebėjote? Jeigu ne – nenusiminkite. Jūs toks ne vienas. Maždaug pusė iš 192 šiame tyrime pirmą kartą dalyvavusių žmonių visiškai nematė gorilos.
Bet kodėl kai kurie žmonės patiria nedėmesingumo aklumą, o kiti – ne? Atsakymas į šį klausimą pateiktas vėlesniame tyrime, parodžiusiame, kad mūsų polinkis į nedėmesingumo aklumą priklauso nuo mūsų asmens bruožų: atviri žmonės gorilą pastebi dažniau.
Vėl galima bandyti daryti išvadą, kad atvirų žmonių sąmonę pasiekia daugiau vaizdinės informacijos – jie mato dalykus, kuriuos kiti „nufiltruoja“
Proto atvirumas: gerai ar blogai?
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad atviriems žmonėms gyvenime pasisekė labiau, nei statistiškai vidutiniams. Bet ar žmonės, kurie iš prigimties nėra patys kūrybingiausi, gali išplėsti savo akiratį? Ir ar tai apskritai yra gerai?
Mokslo šaltiniuose sukaupiama vis daugiau duomenų, kad asmenybės bruožai pasiduoda koregavimui – po kognityvinio mokymo intervencijų buvo nustatomas padidėjęs atvirumas. Panašių rezultatų susilaukta ir tiriant haliucinogeninių grybukų veikliojo junginio psilocibino poveikį.
Atvirumas padidėdavo ir tiems studentams, kurie turėdavo galimybę pastudijuoti užsienio šalyse – tai sustiprino idėją, kad kelionės išplečia akiratį.
Tačiau „sąmonės filtrų pralaidumas“, būdingas atviriems žmonėms, ne visada yra labai geras dalykas. Pavyzdžiui, atvirumas yra siejamas su tam tikrais psichiniais sutrikimais – tokiais, kaip haliucinacijų matymas.
Tad, nors gali pasirodyti, kad atvirumas yra siektinas ir vystytinas asmens bruožas, riba tarp „matymo daugiau“ ir „matymo to, ko iš tikrųjų nėra“, yra pakankamai blyški.
Be to, skirtingi asmenybių bruožai suteikia skirtingas patirtis ir skirtingas galimybes, bet kurio vieno žmogaus požiūris nebūtinai yra geresnis nei kito, o žmonių įvairovė yra visuomenės stiprybė.
