Tyrimo, kurio išvados buvo paskelbtos žurnale „Science“, metu buvo stebimas zebrinių amadinų įprotis giedoti savo kiaušiniams – ypač tada, kai būna karšta, kai oro temperatūra viršija 26 laipsnius pagal Celsijų ir artėja paukščiukų išsiritimo laikas.
Perimų kiaušinių išorės temperatūra neveikia – tėvams ant jų tupint, jų temperatūra yra pastovi, 37 laipsnių.
Ką gi tėvai gali sakyti savo dar neišsiritusiems paukščiukams? Ar tai gali būti susiję su temperatūra išorėje? „Aš pasakyčiau, kad išvertus tai skambėtų taip: „Vaikučiai, karšta, pasiruoškite!“, – sakė pagrindinė studijos autorė Mylene Mariette. – Iš esmės jie tai ir sako savo embrionams.“
Tie paukščiukai, kurie girdėjo vadinamuosius perspėjimus dėl karščio, augo lėčiau ir išsirito mažesni.
Siekdamos išsiaiškinti, kokį poveikį toks čirškimas gali turėti kiaušiniams, M.Mariette ir Katherine Buchanan iš Australijos Deakino universiteto įrašė tuos garsus ir leido juos kiaušiniams inkubatoriuje.
Kai kuriems kiaušiniams buvo leidžiami reguliarūs kontaktiniai suaugusių zebrinių amadinų garsiniai signalai, o kitiems kiaušiniams – ypatingas kiaušinius perinčių tėvų čirpimas karštu oru.
Tie paukščiukai, kurie girdėjo vadinamuosius perspėjimus dėl karščio, augo lėčiau ir išsirito mažesni.
Kompaktiškas dydis, kalbant apie išlikimą, būtų privalumas, nes turint mažesnį kūną lengviau atvėsti per karščius.
Toliau stebėdamos perspėjimus dėl karščio girdėjusius paukščius, mokslininkės nustatė, kad jie turėjo daugiau palikuonių nei tie paukščiai, kurie per karščius negirdėjo tų parengiamųjų perspėjimų.
Mokslininkės mano, kad šie perspėjimai kažkaip paveikia embrionų augimą, nes yra giedami paskutinį perėjimo periodo trečdalį, kai pradeda vystytis embrionų temperatūros reguliavimo sistema.
„Savo embrionams prieš išsiritimą akustiškai signalizuodamos apie aukštą aplinkos temperatūrą, zebrinės amadinos gali užprogramuoti savo palikuonių vystymosi trajektorijas“, – sakoma tyrimo išvadose.
Jeigu bus nustatyta, kad tokia strategija egzistuoja ir tarp kitų gyvūnų, tai rodys iki šiol nežinomą išgyvenimo mechanizmą, padedantį prisitaikyti prie pasaulinio šiltėjimo, nurodo mokslininkės.
