Paukščio skrydžio vaizdas jūsų telefone: viskas, ką reikia žinoti apie dronus

Nors bepilotės skraidyklės, geriau žinomos kaip dronai, jau beveik nieko nebestebina, jomis naudotis dar drįsta tikrai ne visi. Vienus atbaido tariamas įrangos sudėtingumas ir techninis neišmanymas, kitus – mitais apipintas teisinis skraidymo reglamentas. „Viskas yra gerokai paprasčiau nei atrodo“, – taip sako prekybos centro internete „Varlė.lt“ technikos ekspertas Mindaugas Žylius ir dalinasi savo įžvalgomis.
Dronas
Dronas / 123RF.com nuotr.

Dronas ne tik žaisliukas

Maži ir dideli, lengvi ir sveriantys net kelis šimtus kilogramų – dronų yra įvairių formų, spalvų, svorių ir techninių parametrų. Nors vartotojiškoje rinkoje dažniausiai sutinkami kvadkopterių (su keturiais sraigtais) pavidalo bepilotės skraidyklės, iš tikrųjų gamintojų fantazija yra beribė. Mažiausi telpa delne, didžiausi – prilygsta keleiviniams lėktuvams.

Ir nors dar yra manančių, kad bepilotės skraidyklės negali būti niekaip praktiškai pritaikomos kasdieniame gyvenime ir tėra pramoga, yra begalė jų pritaikymo būdų įvairiose srityse.

„Dronai plačiai naudojami ne tik kino pramonėje, bet ir, pavyzdžiui, žemės ūkyje – stebint didelius ganyklų plotus, pasėlių būklę ar naudojami purškiant laukus. Dronai plačiai pritaikomi ir moksle – jie gali padėti atlikti matavimus sunkiai prieinamose vietose, vykdyti reiškinių ar objektų stebėjimus. Jie naudojami ir transportuojant objektus dideliame aukštyje, velkant lynus ir laidus, o kariškiai juos naudoja kaip oro taikinius“, – pasakoja ekspertas.

Tačiau greičiausiai ne paslaptis, kad filmuojantys ir fotografuojantys dronai yra populiariausia ir aktualiausia dronų rūšis daugumai.

Pirmo drono pirkimo gidas

Šiandien droną galima įsigyti ir už 50€, tačiau iš tokio drono ypatingai didelių stebuklų tikėtis nereikėtų. Ir nors M. Žyliaus teigimu, kaina neturėtų būti svarbiausias pasirinkimo rodiklis, tačiau prieš rimtai investuojant reikėtų įvertinti šio įrenginio valdymo subtilumą, kad pirmasis skrydis netaptų paskutiniu ir rinktis paprastesnę skraidyklę.

Baterija

Svarbus aspektas renkantis droną – baterijos talpa. Įprastai biudžetinės klasės dronai, su pilnai įkrauta baterija virš žemės išbūna nuo 7 iki 40 min, vidutiniškai būtų apie 15 min, ko gali nepakakti fotografavimui ar filmavimui. Todėl į dronui numatytą biudžetą rekomenduojama įtraukti bent porą papildomų baterijų ir specialų įkroviklį.

Drono kamera

Norint turėti padorios kokybės nuotraukas, būtinai ieškokite kameros, kuri filmuos bent HD kokybės turinį. Dronai, kuriuos galima valdyti išmaniuoju telefonu, leidžia ne tik gyvai peržiūrėti ir išsaugoti vaizdus atminties kortelėje, bet taip pat valdyti kamerą, o tai suteikia didesnę planuojamų kadrų kontrolę.

123RF.com nuotr./Dronas
123RF.com nuotr./Dronas

Eksperto teigimu: „Nuotraukų ir filmuoto vaizdo kokybė labiausiai priklausys nuo skraidyklėje įmontuotos kameros. Pagal kameros tipus skiriami tokie dronai:

  • Dronas su 4K skiriamosios gebos integruota kamera
  • Dronas su 1080p skiriamosios gebos integruota kamera
  • Dronas su 720p skiriamosios gebos integruota kamera
  • Dronas su SD, standartinės skiriamosios gebos integruota kamera
  • Dronas parduodamas kartu su GoPro kamera
  • Dronas pritaikytas tvirtinti GoPro kamerą
  • Dronas, turintis tik fotografuojančią kamerą“.

Maksimalus valdymo nuotolis

Šį parametrą išsirinkti bus lengva, jei žinosite, kokiems tikslams perkate droną. Svarbu atkreipti į jį dėmėsį, kad tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, norėdami, kad dronas perskristų į kitą upės krantą, įvertintumėte įrenginio kontrolės galimybes. Rinkoje yra dronų, kuriems būdingas nuo 20 iki 2000 m. didžiausias valdymo atstumas.

Korpusas

Vienas reikšmingiausių elementų, į kuriuos turi būti atsižvelgta įsigyjant skraidyklę, yra medžiaga, iš kurios pagamintas korpusas. Dronas turėtų būti atsparus įvairiems smūgiams ar ne itin palankiems nusileidimams. Kai kurie modeliai turi papildomą apsaugą nuo vėjo gūsių, kuri ypač aktuali kylant į aukščiau.

Nepamiršti susipažintu su teisiniu reglamentu

Lietuvoje su dronais negalima skristi už matomumo zonos ribų – daugiau nei 500 metrų arba tol, kol nebesimato aparato. Taip pat negalima skristi aukščiau nei į 120 m aukštį, nes lėktuvai neturi teisės leistis žemiau nei 150 m. Šių veiksmų imtasi siekiant išvengti galimų lėktuvų susidūrimų su dronais.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Giedras vakaras Šventojoje - dronu daryta nuotrauka
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Giedras vakaras Šventojoje - dronu daryta nuotrauka

Svarbu žinoti, kad bet kokį droną būtina užregistruoti Transporto kompetencijų agentūros (TKA) internetinėje sistemoje. Joje užsiregistravęs asmuo gauna autentišką UAS naudotojo registracijos numerį, kuriuo turi pažymėti visus turimus bepiločius orlaivius.

„Visiems dronų operatoriams taikomos aviacijos teisės nuostatos. Dronų naudotojas privalo pasirūpinti, kad skraidantis įrenginys nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, atsižvelgti į metereologines sąlygas ir patikrinti įrenginio techninę būklę. Siūloma nesinaudoti dronu arti oro uostų, virš žmonių, miestų, statinių ar kelių. Tokia rekomendacija aktuali asmenims naudojantiems droną tiek komerciniais, tiek pramoginiais tikslais“, – pasakoja M.Žylius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis