Pažvelkite į Šaulio žvaigždyną ir pamatysite Paukščių tako galaktikos centrą. Plika akimi jis gali atrodyti menkas (ypač jei vaizdą užstoja krūva kosminio šlamšto), tačiau aštriausiais pasaulyje rentgeno ir radijo teleskopais stebimas lankas slepia chaotišką juodųjų skylių, sprogstančių žvaigždžių, magnetinių laukų ir nepaaiškinamų dujų burbulų koliažą.
Dabar, naudodami dviejų tokių teleskopų – NASA rentgeno spindulių observatorijos „Chandra“ ir Pietų Afrikoje esančio radijo teleskopo „MeerKAT“ – duomenis, mokslininkai ką tik sudarė išsamiausią iki šiol mūsų galaktikos centro vaizdą. Rezultatas – nuostabus oranžinių, žalių ir violetinių rentgeno spindulių pluoštas, persipynęs su pilkais radijo signalais.
Matoma pažįstamų ženklų
„Naujoji galaktikos centro panorama paremta ankstesniais „Chandra“ ir kitų teleskopų tyrimais“, – rašoma tyrėjų pareiškime. „Naujausia versija išplečia „Chandros“ didelės energijos vaizdą tolyn virš ir žemiau galaktikos plokštumos, t. y. disko, kuriame yra didžioji dalis galaktikos žvaigždžių.“
Šiame naujame mūsų galaktikos vaizde yra daug pažįstamų vaizdų. Pačiame galaktikos centre esantis milžinas – ryškiai liepsnojanti supermasyvi juodoji skylė, vadinama Sagittarius A. Aplink centrą telkiasi tankus žvaigždžių megapolis, kurį traukia galinga juodosios skylės gravitacija ir kuris dar labiau sustiprina violetinį ir baltą rentgeno spindulių švytėjimą nuotraukos centre.
Gauti rezultatai suglumino
Galima pamatyti ir didžiojo sprogimo randus: du radijo šviesos „burbulus“, iškilusius maždaug už 700 šviesmečių virš ir po galaktikos centru.
Šie paslaptingi šviesos kamuoliai gali būti susiję su kur kas didesniais ir energingesniais Fermio burbulais, matomais tik rentgeno ir gama spindulių šviesoje, kurie kyla už 25 000 šviesmečių abipus galaktikos branduolio. Mokslininkai nėra tikri, kas tiksliai sukūrė visus šiuos energingus burbulus.
Panašiai glumina ir naujai aptiktas šviesos ruožas, išlindęs iš galaktikos centro, esantis kairėje paveikslėlio pusėje. Ši energijos juosta, pažymėta G0.17-0.41, tęsiasi apie 20 šviesmečių ir, pasak tyrėjų, yra sudaryta iš susipynusių rentgeno ir radijo šviesos gijų.
„Tokios juostos galėjo susiformuoti, kai skirtingomis kryptimis išsidėstę magnetiniai laukai susidūrė ir susisuko vienas aplink kitą vykstant procesui, vadinamam magnetine rekombinacija“, – rašo tyrėjai. „Tai panašus reiškinys, kuris iš Saulės išstumia energingas daleles ir yra atsakingas už kosminius orus, kurie kartais paveikia Žemę.“
