Šis incidentas paaiškėjo, kai NASA paviešino iki šiol įslaptintas „Apollo 10“ misijos juostas. Misija vyko 1969 m. gegužės mėnesį. Thomaso Staffordo, Johno Youngo ir Eugene'o Cernano skrydis su „Apollo 10“ misija buvo generalinė repeticija prieš pirmąjį nusileidimą Mėnulyje (1969 m. liepą „Apollo 11“ misijos metu astronautai pirmą kartą išlipo Mėnulyje).
Įrašai iš „Apollo 10“ deklasifikuoti tik 2008 m., ir šį mėnesį bus paviešinti „Science Channel“ laidoje apie nepaaiškinamus reiškinius.
Kas šiuose garsuose neįprasta? Visų pirma, šie garsai savo dažniu ir ritmu labai priminė muziką. Tačiau dar keisčiau – jie tikrai negalėjo sklisti iš jokio žmogaus sukurto šaltinio, nes tolimojoje Mėnulio pusėje nėra radijo signalo. Tai reiškia, kad joje esantys astronautai net negali kalbėtis su Žeme.
1969 m. skriedami virš Mėnulio paviršiaus astronautai išgirdo „švilpavimo garsą“. Trys astronautai „Science Channel“ laidoje išsamiai aptars šį incidentą.
„Apollo 15“ astronautas Alas Wordenas aiškina: „Yra registratoriai, kurie įrašinėja viską, kas vyksta esant tolimojoje pusėje. Tuomet, kai parskrendi į regimąją pusę, perduodi visą informaciją, ir Hjustonas ar misijos kontrolieriai gali matyti, kas vyko, kai buvai kitoje pusėje“.
„Muzikos“ garsai tęsėsi beveik valandą. Įgula aptarinėjo, ar NASA turėtų išvis žinoti apie tai, ką jie girdėjo. „Tai neįtikėtina!“, – prisipažino jie. Praėjus beveik penkioms dešimtis metų vis dar nežinoma, kas galėjo skleisti šiuos garsus.
Kai trys įgulos nariai grįžo, jie buvo nusprendę nesakyti NASA apie šį keistą dalyką. Tikriausiai tai buvo racionalus žingsnis – priešingu atveju agentūra būtų pradėjusi tyrimą ir tikriausiai jiems būtų nebeleista skraidyti abejojant dėl astronautų psichologinės būklės.
