Šiandien 3D spausdinimas intensyviai naudojamas ne tik gamyboje, siekiant sumažinti tam tikrų gaminių svorį ar jų kainą, bet ir kūrybiškesnėse sferose, tokiose, kaip architektūra, kur specialistai bando surasti naujus šios technologijos panaudojimo būdus.
Atspausdintas plieninis tiltas. Dizaino renginio Nyderlanduose metu robotikos ir inžinerijos startuolis MX3D pademonstravo iš plieno „atspausdintą“ pėsčiųjų tiltą, kuris bus nutiestas virš vieno iš Amsterdamo kanalų. Nors pačios technologijos ir prototipo sukūrimas bendrovei užtruko apie ketverius metus, tinkamą naudoti tiltą jie žada pagaminti per pusmetį. Iš pradžių planuota 12 metrų ilgio tiltą gaminti vietoje – specialia įranga jį „spausdinti“ tiesiog virš vandens. Deja, dėl logistinių ir aplinkosauginių reikalavimų, buvo nuspręsta patį tiltą pagaminti bendrovės dirbtuvėse ir atvežus sumontuoti virš kanalo.
Atspausdinti namai. Praeitais metais buvo atlikti keli reikšmingi eksperimentai, kuriais testuotos galimybės naudoti 3D spausdintuvus statybose. Technologijų startuolis „Icon“ paskelbė, kad pavyko sukurti technologiją, leidžiančią per parą „atspausdinti“ maždaug 60 kvadratinių metrų ploto namą. Pirmas namas, pastatytas naudojant 3D spausdinimo technologiją, viešai pristatytas praeitais metais Teksase vykusioje SXSW konferencijoje.
Praeitą spalį „Icon“ paskelbė gavusi 9 mln. investiciją, skirtą savo kuriamų 3D spausdinimo technologijų vystymui. Tuo tarpu Eindhoveno technologijos universitetas paskelbė, kad ateinančiais metais bus pradėtas įgyvendinti „Project Milestone“ projektas, kurio metu Bosrijko gyvenamajame rajone 3D spausdintuvu iš betono bus „atspausdinti“ net penki gyvenamieji namai.
3D spausdinimo technologijas naudoti statybose bandoma nuo 2012-ųjų, tačiau inžinieriai nuolatos susiduria su įvairiomis problemomis. Pavyzdžiui, iki šiol bandoma ieškoti sprendimo tokiu būdu „atspausdintų“ sienų stingimui paskaičiuoti – jei apatinis sluoksnis tinkamai nesustingsta, ant viršaus 3D spausdintuvu „tepami“ nauji sluoksniai tampa nestabilūs. Visgi panašu, kad šiemet bus išspręsta dalis žinomų problemų ir priartėsime prie „atspausdintų“ namų.
Pirmas milijonas autodetalių. Kol kas 3D spausdinimas nesugebėjo transformuoti gamybos linijų, tačiau kai kurios prabangių automobilių ar aeronautikos srities gamintojos po truputį įsileidžia šią technologiją. Štai praeitais metais BMW koncerne paminėta svarbi „sukaktis“ 3D spausdinimui – šia technologija pagaminta vienas milijonas detalių automobiliams.
Tiesa, BMW tai užtruko šiek tiek laiko – šis milijonas detalių atspausdintas per aštuonerius metus. Kompanija gyrėsi, kad visuose „BMW i8 Roadster“ modeliuose langų mechanizmo detalės pagamintos HP sukurtu 3D spausdintuvu. Žinoma, automobilių gamintojos tokius spausdintuvus naudoja jau beveik trisdešimt metų, tačiau anksčiau jie buvo naudojami tik projektavimo ir prototipų kūrimo stadijose, o ne gamyboje.
Perspausdintos atliekos. Praeitais metais į Tarptautinę kosminę stotį taip pat buvo nuskraidintas 3D spausdintuvas. Tiesa, šis įrenginys, pavadintas „Refabricator“, skirtingai nei įprasta, spausdinimui naudoja plastiko atliekas, kurias jis perdirba ir paverčia 3D spausdinimui tinkama žaliava, iš kurios astronautai galėtų pasigaminti reikalingus daiktus.
Jeigu šis eksperimentas bus sėkmingas, jis atvers naujas galimybes kosmoso tyrimams – juk kiekvieno kilogramo pakėlimas į kosmosą kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Todėl galimybė kelis kartus panaudoti tą patį plastiką skirtingų objektų spausdinimui leistų taupyti pinigus kosmoso agentūroms bei atvertų naujas galimybes kosminių bazių Mėnulyje ar Marse vystymui.
„Bendraujantys“ 3D spaudiniai. Vašingtono universiteto mokslininkai, naudodami 3D spausdintuvus, pagamino objektus, kurie gali persiųsti informaciją apie tai, kaip jie yra naudojami. Tokiu būdu atspausdinti daiktai, pavyzdžiui, vaistų buteliukai ar įvairūs protezai ir implantai, galėtų siųsti įvairią informaciją ir tam jiems nereikėtų papildomų baterijų. Mokslininkų „atspausdintuose“ daiktuose esančios antenos aktyvuojasi, kai daiktas tam tikru būdu keičia savo padėtį, pavyzdžiui, kai vaistų buteliuko dangtelis yra nuimamas ir vėl uždedamas.
Pagal iš tokios antenos gautus duomenis galima būtų spręsti, kaip konkretūs daiktai yra naudojami, pavyzdžiui, ar reguliariai pacientas geria vaistus, arba kaip veikia sąnario protezas.
