Japonijos mokslininkai, atradę labai radioaktyvų elementą, kuris pasižymi itin trumpa pusėjimo trukme, o atomo numeris – 113, išrinko jam nihonio (nihonium, Nh) pavadinimą. „Nihon“ yra vienas iš Japonijos pavadinimų japonų kalba, pažodžiui reiškiantis „tekančios saulės šalis“.
„Elementas, pirmą kartą pavadintas japonų ir Azijoje, užims vietą periodinėje lentelėje – tai intelektinis žmonijos turtas“, – pranešime sakė Kosuke Morita, vadovavęs elementą sukūrusiai komandai.
Periodinėje elementų lentelėje, su kuria per chemijos pamokas supažindinami moksleiviai visame pasaulyje, cheminiai elementai išdėstyti pagal jų atominius numerius.
Kai kurių elementų, tokių kaip vandenilis, anglis ar magnis, yra randama gamtoje, o kiti, tarp jų ir nihonis, sukuriami laboratorijose.
Visi po 104-ojo sekantys elementai yra sukuriami atliekant laboratorinius eksperimentus, o ne išgaunami gamtoje.
Trečiadienį paskelbtame Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos (IUPAC) pranešime sakoma, kad, remiantis tradicija, naujai atrastiems elementams gali būti suteikiami pavadinimai, susiję su vietovėmis, geografiniais regionais arba kokiu nors mokslininku.
Rusijos ir JAV mokslininkai 115-ąjį elementą pavadino moskoviu (moscovium, Mc) pagal Rusijos sostinės Maskvos, kurioje buvo atlikta nemažai svarbių tyrimų, pavadinimą.
Dėl panašių priežasčių 117-ajį elementą nuspręsta pavadinti tenesinu (tennessine, Ts), JAV Tenesio valstijos garbei.
Trečiasis jų atrastas elementas, 118-asis lentelėje, buvo pavadintas oganesonu (oganesson, Og). Jo pavadinimas susijęs su Rusijos fiziku Jurijumi Oganesianu už jo „novatorišką indėlį“ į elementų tyrinėjimą.
Šiaurės Karolinoje įsikūrusi IUPAC rekomendavo priimti šiuos pavadinimus po penkis mėnesius trukusio vertinimo laikotarpio.
„Naujųjų elementų pavadinimai atspindi mūsų dabartinių laikų realijas“, – IUPAC tinklapyje rašė jos prezidentė Natalija Tarasova. Ji pabrėžė „mokslo universalumą“ ir J.Oganesiano „svarbų vaidmenį“.
Pridėjus naujausius atradimus periodinė elementų lentelė dabar užima pilnas septynias eiles.
Dėl jų atradimų svarbos keturis naujus elementus atradę mokslininkai buvo stiprūs kandidatai gauti šių metų Nobelio chemijos premiją.
Japonija turi tvirtas mokslo tyrimų tradicijas, o jos piliečiai yra laimėję apie 20 Nobelio premijų fizikos, medicinos ir chemijos srityse.
Tarp jų yra ir šių metų Nobelio medicinos premijos laureatas Yoshinori Ohsumi.
