„Per meteorų lietų matome, kaip į mūsų atmosferą įskrieja kometų kosminės dalelės ir dulkelės, jos gali būti nuo smėlio granulių iki krepšinio kamuolio dydžio. Stambesni, maždaug mašinos dydžio objektai – retesni, jie vadinami bolidais. Meteorai vadinami perseidais todėl, kad daugiausia jų atkeliauja iš Persėjaus žvaigždyno“, – pasakojo Lietuvos Etnokosmologijos muziejaus edukatorius Edgaras Zaronskis.
Kometų dalelės maždaug 80 km/s greičiu įlekia į Žemės atmosferą ir įkaista iki trijų tūkstančių laipsnių Celsijaus, todėl, pasak E.Zaronskio, danguje regime baltą jų atspalvį.
„Kai Žemė juda aplink Saulę, kiekvienais metais ji atsiduria maždaug tokioje pačioje vietoje prie Saulės. Kadangi mes būname toje pačioje orbitos vietoje, kasmet reiškinį galime stebėti tuo pat metų laiku“, – aiškino E.Zaronskis.
Jis mūsų orbitos kelią aplink Saulę ir susidūrimą su meteorais lygina su per mišką einančiu takeliu – kartais miškas praretėja, kartais patankėja. Panašūs pokyčiai vykta ir dalelių intensyvume – kartais jos gali būti intensyvesnės, kartais – silpnesnės.
Kur ir kada stebėti perseidų lietų?
Perseidų meteorų lietų galima stebėti ir plikomis akimis be specialios įrangos, o norintiems maksimalaus efekto patartina pasirinkti tamsesnę vietą, atokiau nuo miesto šviesų.
Per valandą galbūt galėsime išvysti net iki 150–200 meteorų blykstelėjimų.
Nors NASA šįmet prognozuoja intensyvesnį nei įprasta meteorų srautą – esą per valandą galbūt galėsime išvysti net iki 150–200 meteorų blykstelėjimų, E.Zaronskis teigia, kad tikslaus meteorų skaičiaus prognozuoti neįmanoma.
„Pernai kai kurie žmonės per valandą pamatydavo 60–90 kritimų, tačiau daug kas priklauso ir nuo laimės. Anksčiau pats esu stebėjęs meteorų lietų, kai turėjo būti jų maksimumas, bet nieko įspūdingo nepamačiau“, – sakė Lietuvos Etnokosmologijos muziejaus edukatorius.
Perseidų meteorai matomi maždaug keletą savaičių – savaitę prieš ir po piko naktį į rugpjūčio 12-ąją.
TAIP PAT SKAITYKITE: Rugpjūtį pakelkite akis į dangų – artėja gausiausias meteorų srautas nuo 2009 m.
