Šis intensyvus „žvaigždžių lietus“ vyksta tingiomis, tvankiomis vasaros dienomis, kai daugelis šeimų atostogauja. O kas gali būtų maloniau nei siesta karštą dieną ir vasaros klasikos stebėjimas nakties vėsoje? Krentantys meteorai matomi ir Pietų pusrutulyje, tačiau tai vyksta ne taip intensyviai.
Nesvarbu, kur gyvenate, šįmet aktyviausiai perseidai krito naktį į pirmadienį ir dar kris naktį į antradienį, taigi įspūdingą reginį dar galite spėti pamatyti. Juo labiau kad ši naktis bent jau dalyje Lietuvos turėtų būti giedra. Geriausias vaizdas žadamas prieš aušrą, o per valandą galite suskaičiuoti 50 ar daugiau meteorų. Galite pabandyti dangų stebėti ir vėlesnėmis naktimis, tačiau „krentančių žvaigždžių“ jau turėtų būti mažiau.
Kada geriausia stebėti dangų?
Nelaukite didžiausio intensyvumo naktų perseidų stebėjimui – jei dangus bus tamsus, kitąmet galite jį pradėti stebėti ir ankstesnėmis naktimis. Perseidų lietus stiprėja pamažu, o tada sparčiai silpsta. Taigi savaitę prieš meteorų lietų jų vis gausėja.
Paprastai perseidų meteorų būna nedaug ir retai. Tačiau, jei fortūna nusišypsos, galite išvysti žemėskutį (earthgrazer) – ilgą, lėtą, spalvingą meteorą, lekiantį horizontaliai per vakaro dangų. Tokie žemėskučiai meteorai reti, tačiau pamačius – reginys jaudinantis ir įsimenantis. Perseidų žemėskučiai gali pasirodyti tik anksti ir kiek vėliau vakare, kai meteorų radiantas arti horizonto.
Vakaro sutemoms virstant tamsia naktimi, meteorų lietaus radiantas kopia aukštyn į dangų ir vis daugiau perseidų meteorų raižo padangę. Meteorai kaip reikiant įsibėgėja tik po vidurnakčio ir paprastai intensyviausiai bombarduoja likus nedaug laiko iki aušros. Tada tamsiame danguje galite išvysti daugiau nei 50 meteorų per valandą.
Kaip stebėti meteorų lietų?
Naktinio reginio stebėjimui jokios ypatingos įrangos nereikia. Nereikia netgi žinoti žvaigždyno. Bet tikrai norėsite rasti tamsų, atvirą plotą dangaus stebėjimui, kad galėtumėte grožėtis vaizdu. Taip pat neblogai būti pelėdžiuku. Stebėkite bent valandą, nes šie meteorai pasirodo gūsiais, atskirtais santykinės tylos tarpais. Greitai judantys ir ryškūs perseidai dažnai palieka jonizuotų dujų pėdsakus, išliekančius keletą sekundžių po paties meteorito išnykimo.
Atviras dangus svarbus, nes šie meteorai per dangų skrieja daugeliu skirtingų krypčių iš įvairių žvaigždynų. Jei atsektumėte perseidų skrydį atvirkščia kryptimi, išvystumėte, kad jie skrieja iš taško Persėjo žvaigždyne. Bet vėlgi, norint stebėti šį ar bet kokį kitą meteorų lietų nebūtina žinoti, kur yra Persėjas ar bet kuris kitas žvaigždynas.
Mėgaukitės atlošiamos kėdės komfortu ir žvelkite į tamsų dangų, toli nuo įkyrių dirbtinių šviesų. Atminkite, akims reikia net iki 20 minučių, kol jos išties prisitaiko prie nakties tamsos. Tad neskubinkite proceso. Visi geri dalykai ateina pas laukiančiuosius.
Kas yra perseidų meteorų lietaus šaltinis?
Kiekvienais metais, maždaug nuo liepos 17 iki rugpjūčio 24 dienos, mūsų planeta kerta Swift-Tuttle kometos, perseidų meteorų lietaus šaltinio, orbitą. Šios kometos nuolaužos užteršia kometos orbitą, bet į kometos dalelių tirštumą įskriejame tik po pirmosios rugpjūčio savaitės. Swift-Tuttle kometos nuolaužos žiebia į Žemės aukštesniąją atmosferą maždaug 210 tūkst. kilometrų per valandą greičiu, nušviesdamos naktį greitai judančiais perseidais. Jei mūsų planeta kerta neįprastai tankią meteoroidų santalką – kometos nuolaužas, matome daugiau meteorų. Visada galime tikėtis!
Swift-Tuttle kometa savo labai ekscentriška – ištęsta – orbita pasiekia Plutono orbitos išorę, Žemės orbitos vidų, kai būna arčiausiai Saulės. Jos apsisukimo apie mūsų šviesulį periodas – maždaug 133 metai. Kaskart kometai praskriejant vidinę Saulės sistemą, žvaigždės šiluma sušildo ir suminkština kometos ledą, papildydama orbitos srautą nauja kometos medžiaga. Swift-Tuttle kometa pastarąjį kartą perihelį pasiekė 1992 gruodį ir vėl ten atsidurs 2126 metų liepą.
Nors perseidų meteorų lietus yra vienas iš patikimiausiai numatomų šių metų įvykių, bet kokio meteorų lietaus struktūra negali būti žinoma absoliučiai užtikrintai. Bet kurių meteorų lietaus maksimumo – ar maksimumų – nustatymas primena sporto varžybų prognozavimą. Visada yra netikėtumo ir neužtikrintumo momentas. Priklausomai nuo metų, lietus gali viršyti ar atsilikti nuo to, ko tikimasi.
Kodėl šis meteorų lietus vadinamas perseidais?
Jei pažymėtume krytį, iš kurios atskrieja visi perseidai, atrodys, kad visi jie atlekia iš Persėjo žvaigždyno, šalia žymiojo Dvigubo spiečiaus. Tad meteorų lietus pavadintas Persėjo žvaigždyno garbei.
Tačiau šis meteorų lietaus radianto sutapimas su Persėjo žvaigždynu yra atsitiktinis. Persėjo žvaigždės yra už šviesmečių, o meteorai sudega maždaug 100 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus. Jei koks meteoras išgyvena kritimą nesuiręs, liekana vadinama meteoritu. Tačiau iš tokių meteorų lietų labai nedaug – jei iš viso – meteorų tampa meteoritais, nes kometų nuolaužos netvirtos. Dauguma meteoritų yra asteroidų liekanos.
Senovės Graikijos mituose Persėjas yra dievo Dzeuso ir mirtingosios Danajos sūnus. Sakoma, kad perseidų lietus primena laikus, kai Dzeusas aplankė Danają, Persėjo motiną, kaip aukso lietus.
