Ši tema buvo aptarta panelinėje tarptautinės gyvybės mokslų konferencijos The COINS 2019 diskusijoje „Personalizuota medicina: nepasiekiamas tikslas ar rytojaus realybė?“
Diskusijoje dalyvavo asocijuotoji „Ellex Valiunas“ teisininkė Jevgenija Vienažindytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro vadovas Eimantas Peičius, Lietuvos Biotechnologų Asociacijos narė Agnė Vaitkevičienė, Nacionalinio vėžio instituto Genetinės diagnostikos laboratorijos vedėja Rasa Sabaliauskaitė.
Ne taip nauja, kaip galime pamanyti
Kaskart, kai pasijaučiame blogai ir atvykstame į polikliniką, tikimės įprastos procedūros – tyrimų atlikimo ir atitinkamo rezultatams gydymo. Visgi nei gydytojas, nei pacientas nėra visiškai tikras, ar paskirtas vaistas ligą išgydys – mūsų kūnai į skirtingus preparatus reaguoja skirtingai. Štai čia keliamas personalizuotos medicinos klausimas – ar įmanoma kiekvieną žmogų gydyti unikaliai, remiantis tik jo turima genų seka?
Viena iš diskusijos pašnekovių J.Vienažindytė pastebėjo, kad individualios medicinos idėja nėra tokia nauja, kaip gali pasirodyti – kiekvieną kartą, atėjus į gydymo įstaigą, mes norime būti gydomi individualiai, o ne masiškai. „Personalizuota medicina buvo naudojama labai seniai, bet po to mus kiek apakino industrinė vaistų gamyba, dėl kurios žengiame atgal. Klausimas, ar šiandienos medicinos ir gyvybės mokslų kontekste esame pasiruošę keisti savo suvokimą ir įpročius,“ – kalbėjo pašnekovė.
Šiandien personalizuota medicina daugiausia taikoma vėžiui gydyti, kiek rečiau – autoimuninėms ligoms, diabetui, sklerozei, neurodegeneracinėms ligoms. Mokslininkai taip pat pradeda daugiau dėmesio skirti dar nepažintoms ligoms, siekiant užkirsti joms kelią ateityje.
J.Vienažindytė įsitikinusi, kad žmonės net kasdieninėse situacijose nesusimąsto, kokie vertingi iš tikrųjų yra jų asmeniniai duomenys.
Teoriškai įmanoma, tačiau neįtikėtinai brangu
A.Vaitkevičienė pastebėjo, kad šių laikų standartais, atsižvelgiant į industrijos ypatybes, personalizuota medicina yra kiek utopiškas konceptas – tai reikalauja milžiniškų lėšų, taigi patys pacientai nėra pajėgūs apmokėti tokių gydymo metodų, taip pat sudėtinga gauti ir valstybės finansavimą. Mokslininkė iliustravo, jog vienas toks gydymas gali atsieiti nuo 200 tūkst. eurų. Nepaisant to, kad pažengusiose šalyse jau kalbama apie genų sekoskaitą (pavyzdžiui, Estijoje 120 tūkst. piliečių jau gyvena su nuskaityta genomo seka ir skaičiuojama, kad po 10-ies metų šalyse su modernia medicina tai bus taikoma visiems naujagimiams), visame pasaulyje bus ieškoma sprendimų, kaip įvesti šias inovacijas į sveikatos priežiūros sistemą ir teorinį tobulėjimą paversti realia praktika.
A.Vaitkevičienės nuomone, vietoj ligoto žmogaus gydymo visą gyvenimą, daug produktyviau būtų išspręsti jų problemas vienu kartu. “Farmacijos bendrovė „GlaxoSmithKline“ paskelbė, kad grupei naujagimių, turinčių tam tikrą sutrikimą, pritaikė vienkartinius vaistus. Gydymas buvo sėkmingas, nors buvo prognozuojama, kad kūdikiai pasiduos ligai per kelerius metus. Jei žmogus serga tam tikra lėtine liga, valstybė turi mokėti už jo hospitalizavimą ir vaistus, kas, kartu sudėjus, dažnai kainuotų daugiau nei vienkartinis brangus vaistas,“ – aiškino mokslininkė.
Susidūrimas su etinėmis dilemomis
Be abejo, personalizuota medicina tiesiogiai priklauso nuo asmeninių duomenų – be jų nebūtų įmanoma paskirti konkrečių gydymo metodų, tačiau žmonės dar nėra tikri, kaip juos panaudoti. J.Vienažindytė įsitikinusi, kad žmonės net kasdieninėse situacijose nesusimąsto, kokie vertingi iš tikrųjų yra jų asmeniniai duomenys.
Teisininkė pateikė menininkės Heather Dewey-Hagborg projekto „Stranger visions“ (liet. nepažįstamųjų vizijos) pavyzdį, kuomet H.D.Hagborg tiesiog gatvėse prisirinko įvairiausių daiktų: sukramtytos gumos gabalėlių, cigarečių nuorūkų ir plaukų – išmėtytų DNR pavyzdžių. Po to ji panaudojo šiuos daiktus, atkūrė genomų sekas ir 3D spausdintuvo pagalba sukūrė skulptūras žmonių, kurie potencialiai atspindėjo daiktus išmetusiųjų veidus.
Renkant ir archyvuojant visą informaciją apie žmogaus sveikatą, neišvengiamai daroma įtaka ne tik mūsų gyvenimo būdui ar ateities planams, bet ir mūsų požiūriui į kitus. Pavyzdžiui, ar bent apmąstytumėte galimybę susitikinėti su žmogumi, jei žinotumėte, kad jo DNR yra užkoduota genetinė liga? Diskusijos dalyviai vienareikšmiškai sutarė, kad net jei ir turėtume galimybę sužinoti savo sutrikimų ar potencialių ligų grėsmes, visuomenei būtinas švietimas šia tema ir, nepaisant visko, tai turėtų išlikti žmogaus valios klausimas.
The COINS – didžiausia Europoje vien studentų organizuojama tarptautinė gyvybės mokslų konferencija. Joje pranešimus skaito ir patirtimi su dalijasi mokslininkai bei studentai iš viso pasaulio, o vasario 28 dieną konferencijoje pranešimą skaito ir Nobelio premijos laureatas profesorius Johnas O’Keefe.
