Perspėjo: miškų gaisrai gali pailgėti 30 dienų per metus, jei nebus imtasi veiksmų

Jei nebus imtasi griežtų veiksmų dėl klimato kaitos, iki šio šimtmečio pabaigos visų žemynų miškai degs mažiausiai 30 papildomų dienų per metus. O kai kurių miškų, įskaitant Amazonės miškus, gaisrų grėsmė bus daug didesnė, rodo naujas tyrimas.
Miško gaisras
Miško gaisras / 123RF.com nuotr.

Žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime buvo nagrinėjami 20 metų pasaulinių palydovų duomenys ir tikrinamas ryšys tarp miškų gaisrų ir garų slėgio deficito – atmosferos galios išsiurbti drėgmę iš gyvų ir negyvų augalų.

Rezultatai rodo, kad miškų gaisrų tikimybė daugelyje regionų tampa daug didesnė, kai pasiekiama tam tikra garų slėgio deficito riba. Ši riba priklauso nuo miško tipo.

Nerimą kelia tai, kad dėl klimato kaitos planetoje vis dažniau pasitaiko dienų, per kurias pasiekiama ši kritinė riba. Tačiau skubiai sumažinus pasaulinį išmetamųjų teršalų kiekį, galima sumažinti papildomų gaisrų dienų skaičių, rašo tyrėjai.

Išanalizavus daugiau kaip 30 mln. palydovinių įrašų ir pasaulinį klimato duomenų rinkinį komanda nustatė, kad yra tam tikros ribos, kurias peržengus miškų gaisrų tikimybė tampa didesnė nei mažesnė.

Jei žmonija ir toliau nesustabdomai skleis šiltnamio efektą sukeliančias dujas, tikimasi, kad iki šimtmečio pabaigos planeta atšils maždaug 3,7 °C. Pagal šį didelio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijų tyrime nustatyta, kad visuose žemynuose yra miškų, kurie per metus degs bent 30 papildomų dienų.

Pagal mažesnio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijų, kai pasaulinis atšilimas neviršys maždaug 1,8 °C, kiekviename žemyne vis tiek bus bent 15 papildomų dienų per metus, kai siautės miškų gaisrai.

Pagal abu scenarijus iki šimtmečio pabaigos atogrąžų Pietų Amerikoje, įskaitant Amazonę, šis skaičius labiausiai padidės: pagal mažo išmetamųjų teršalų kiekio scenarijų – mažiausiai 90 papildomų dienų, o pagal didelio išmetamųjų teršalų kiekio scenarijų – mažiausiai 150 papildomų dienų.

„Scanpix“/AP nuotr./Gaisrai Prancūzijoje, 2022 m. liepos 18 d.
„Scanpix“/AP nuotr./Gaisrai Prancūzijoje, 2022 m. liepos 18 d.

Didėjantis miškų gaisrų skaičius ir pailgėjęs gaisrų periodas turės rimtų pasekmių. Tai gali destabilizuoti gaisrų ir atželdinimo modelius ir sutrikdyti anglies dioksido kaupimą, kurį užtikrina miškai. Praėjusiais metais atlikti tyrimai parodė, kad Amazonės atogrąžų miškų, kaip anglies dioksido absorbentų (kurie sugeria daugiau CO2 nei išskiria), vaidmuo jau dabar gali mažėti.

Taip pat galima tikėtis, kad gaisrų dūmai vis labiau kenks žmonių sveikatai. Apskaičiuota, kad visame pasaulyje kasmet nuo dūmų miršta daugiau kaip 330 tūkst. žmonių. Šis skaičius iki šimtmečio pabaigos gali gerokai išaugti, ypač labiausiai apgyvendintose Pietų Azijos ir Rytų Afrikos teritorijose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis