Kopenhagos universiteto Danijoje mokslininkai ištyrė, kaip antioksidantai, vadinami polifenoliais, sąveikauja su aminorūgštimis – baltymų statybinėmis medžiagomis, ir nustatė, kad jų derinys du kartus stipriau veikia kovą su ląstelių uždegimu nei vien tik polifenoliai, rašo sciencealert.com.
Polifenolių yra daugelyje maisto produktų, tarp jų – kava, arbata, vaisiai, daržovės. Kaip ir kiti antioksidantai, ankstesni tyrimai rodo, kad kai kurie polifenoliai gali užkirsti kelią ir sulėtinti sveikų cheminių medžiagų oksidaciją ir apsaugoti mūsų organizmą nuo ligų.
Kofeino rūgštis (CA) ir chlorogeno rūgštis (CGA) yra polifenoliai, kurie, kaip žinoma, pasižymi antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, tačiau autoriai norėjo išsiaiškinti, ar šių polifenolių reakcijos su kitomis cheminėmis medžiagomis gali dar labiau paveikti imuninį reguliavimą.
„Ir mūsų rezultatai rodo, kad reakcija tarp polifenolių ir baltymų vyksta ir kai kuriuose mūsų tirtuose kavos gėrimuose su pienu. Tiesą sakant, ši reakcija vyksta taip greitai, kad jos buvo sunku išvengti bet kuriame iš iki šiol mūsų tirtų maisto produktų“, – sako maisto mokslininkė ir abiejų tyrimų bendraautorė Marianne Nissen Lund.
Šiame tyrime mokslininkai, naudodami RNR sekoskaitą, tyrė CA-Cys ir CGA-Cys imunitetą reguliuojantį poveikį makrofagų ląstelėse, veikiamose dirbtinio uždegimo. Aduktai – tai produktai, kurie susidaro susijungus dviem ar daugiau molekulių.
Jie taip pat ištyrė vien tik CA ir CGA poveikį ir palygino juos su kontroline makrofagų grupe, kurioje nebuvo nei polifenolių, nei Cys aduktų. Šiuo atveju aminorūgštis cisteinas (Cys), esanti pieno produktuose, susijungė su polifenoliais CA ir CGA, esančiais kavoje, ir susidarė aduktai CA-Cys ir CGA-Cys.
Kaip ir tikėtasi, polifenoliai CA ir CGA slopino uždegimines reakcijas, ypač reaktyvių deguonies formų (ROS), prostaglandino E2 (PGE2) ir citokinų interleukino-6 bei naviko nekrozės faktoriaus (TNF) gamybą.
Tačiau polifenolius CA ir CGA sujungus su pieno baltymuose esančiomis aminorūgštimis cisteinais, jų priešuždegiminis poveikis dar labiau sustiprėjo.
Pavyzdžiui, makrofagų ląstelės, veikiamos atskirų polifenolių, pasižymėjo daugiau kaip 2,5 karto didesniu TNF aktyvumu nei veikiamos polifenolių ir cisteinų adukto.
Vienintelė išimtis buvo ROS, kurių kiekis makrofaguose nepaaiškinamai padidėjo, kai buvo polifenolio ir aminorūgščių derinys, palyginti su tuo, kai polifenolis buvo vienas.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Agricultural and Food Chemistry“.
