Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pinigai moksliniams tyrimams jau skaičiuojami. Kam jie atiteks?

Moksliniai tyrimai, vėliau kuriami prototipai, po to – realūs gaminiai. Tai – kiekvieno išradimo kelias, kuriuo nužingsniuoti be finansinės paramos neįmanoma. Tad ES fondų investicijos, mokslininkus – tyrėjus pasiekusios ankstesniame finansiniame ES periode, pasieks juos ir dabartiniame.
Lietuvos mokslo taryba
Lietuvos mokslo taryba / LMT nuotr.

Formuojant bei įgyvendinant mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politiką didelę įtaką turi Lietuvos mokslo taryba (LMT). Viena iš gausybės jos užduočių – mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros darbų konkursinis finansavimas. Tad ant šios institucijos pečių gula ir projektų, finansuojamų iš ES fondų, administravimas.

Mokslinius tyrimus atliekančiose institucijose dirbantiems žmonėms – ir nekantru, ir neramu. Mokslininkams rūpi žinoti, kuo dabartinė parama skiriasi nuo ankstesnės, pasiekusios juos 2007-2013 metų finansiniu ES periodu. Tačiau nežinios debesys jau sklaidosi.

Ankstesnė – 2007–2013 metų ES struktūrinė parama suteikė LMT galimybę konkurso būdu finansuoti kuo įvairiausias priemones. Ypač ji pravertė plėtojant didelės apimties mokslinius tyrimus, tyrėjų karjerai, jų mobilumui. Bendras LMT administruotų projektų finansavimas siekė beveik 54 mln. eurų.

Įvykdyti projektai padėjo suformuoti lūkesčius ir 2014–2020 metų finansiniam etapui: LMT administruojamiems projektams numatytas maždaug 110 mln. eurų biudžetas.

Esminis pokytis 2014–2020 m. programavimo periodu – tai perėjimo nuo „paramos įsisavinimo“ prie tikslingų investicijų, siekiant kuo didesnės pridėtinės vertės. Ypač didelis dėmesys bus skiriamas ir apčiuopiamiems rezultatams – pradedant veiksmų programa ir baigiant kiekvienu projektu.

Kadangi LMT numatoma paskirti įgyvendinančiąja institucija, jos užduotis bus pasirūpinti, kad veiksmų programos priemonės būtų įgyvendinamos visuotinių dotacijų būdu.

Taigi, bus finansuojama vienarūšė veikla, o projektų išlaidos bus dengiamos taikant tik supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Todėl projektų vykdytojams nereikės pagrįsti išlaidų bei pateikti jas įrodančių dokumentų.

Trys investicijų srautai

Įgyvendindama ES 2014–2020 metų investicijų veiksmų programos 9-ąjį prioritetą“Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“, LMT numato sutelkti investicijas į tris sritis, naudingiausias ugdant mokslininkų kompetenciją: kvalifikacijai tobulinti, mobilumui skatinti bei užsienyje dirbantiems mūsų šalies mokslininkams susigrąžinti, o jei pavyks – ir užsieniečiams prisikviesti.

Lietuvos mokslo taryba šias investicijas rikiuoja trimis kryptimis.

Pirmoji kryptis. Pagal ją skiriamos investicijos, kurių svarbiausias tikslas – kelti kvalifikacijai tų mokslininkų, kurie atlieka aukšto lygio mokslinius tyrimus. Pagal šią veiklą projektams numatyta paskirstyti apie 49,5 mln. eurų.

Viena naujųjų veiklų – „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“, kuri savo idėjine prasme yra 2007-2013 m. ES paramos periodu LMT administruotas „Visuotinės dotacijos“ priemonės tęsinys. Įgyvendinant Visuotinės dotacijos priemonę, buvo finansuoti 106 aukšto lygio Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektai.

2014-2020 metų ES investicijų laikotarpiu naujoji veikla, kurią administruos LMT, bus skirta mokslininkų kvalifikacijai tobulinti. Šiai veiklai įgyvendinti LMT iš minėtos bendros sumos numatė skirti per 32,8 mln. eurų.

Kita veikla – „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant individualius „Horizontas 2020“ MTEP projektus“. Jos tikslas – investuoti į tuos mokslinių tyrimų projektus, kurių paraiškos, teiktos programai „Horizontas 2020“ buvo įvertintos teigiamai, tačiau joms finansuoti pritrūko kvietimui numatytos lėšų sumos. Tokiu būdu mokslininkai bus skatinami ir toliau aktyviai dalyvauti programoje „Horizontas 2020“ bei prisidėti prie siekio kelti Lietuvos mokslo lygį.

Antroji kryptis. Pagal ją bus remiamos veiklos, skatinančios studentų mokslinės kompetencijos ugdymą bei veiklos, skatinančios jaunųjų tyrėjų mobilumą

Investicijos pagal veiklą „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ atiteks gabiems studentams. Siekiama, kad jauni gabūs žmonės turėtų galimybę susipažinti su mokslinių tyrimų vykdymo specifika, bei, atlikdami tyrimus, įgyvendintų savo mokslines idėjas. Tam numatyta per 2,3 mln. eurų.

Veiklai „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“ investicijos bus skiriamos tam, kad jaunieji mokslininkai, neseniai įgiję daktaro laipsnius, turėtų galimybę stažuotis pasirinktose mokslo ir studijų institucijose. Investicijos turėtų siekti 7,24 mln. eurų.

Investicijomis pagal veiklą „Mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių idėjų mainus, mokslines išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą“ bus skatinamas mokslininkų mobilumas. Mat, darant mokslinę karjerą, ypač svarbu dalyvauti užsienio mokslinėse konferencijose, išvykti trumpalaikėms mokslinėms stažuotėms ar pasikviesti užsienio mokslininkus trumpalaikiams vizitams. Finansavimas – apie 4,34 mln. eurų.

Pagal veiklą „Mokslo komunikacijos plėtra mokslo renginiuose“ investicijos (apie 1,737 mln. eurų) atiteks mokslinių idėjų mainams mokslinėse konferencijose.

Trečioji kryptis. Pagal ją lėšų bus skiriama mokslininkams prisikviesti – veiklai „Mokslininkų kompetencijos ugdymas vystant protų pritraukimą ir reintegraciją“ finansuoti. Šių intervencijų tikslas – talkinti įveikiant ypač opią mokslininkų emigravimo problemą. Todėl ketinama įdiegti sistemą, kuri pagelbėtų išvykusiems mokslininkams grįžti, o užsienio mokslininkai galėtų atvykti ir dirbti Lietuvoje, tokiu būdu vystydami ir idėjų mainų sistemą.

Dėmesys – sumaniajai specializacijai

Žengdama į naująjį ES finansinį etapą kiekviena iš ES narių įsipareigojo parengti vadinamąją sumanios specializacijos strategiją. Ji numato MTEP bei inovacijų raidos kryptis ir prioritetus, kurie nustatyti atsižvelgiant į šalies specifiką bei išskirtines jos savybes.

Lietuva pasirinko šešias MTEP ir inovacijų raidos kryptis, kurias vystant tikimasi didžiausio technologijų ir inovacijų proveržio. Atsižvelgiant į sumanios specializacijos kryptis, atsirado būtinybė nukreipti mokslininkų jėgas ir pinigus į tuos tyrimus bei tas mokslo ir verslo sritis, kuriose galima tikėtis didžiausios naudos.

Taigi iš 1-ojo Europos Sąjungos investicijų veiksmų programos prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ numatomą finansuoti priemonę „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“.

LMT numato administruoti 3 veiklas, skirtas Sumanios specializacijos programai įgyvendinti: „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“, „Mokslininkų iš užsienio pritraukimas vystyti mokslinius tyrimus“ bei „Paralelinių laboratorijų MTEP veikla“. Šioms veikloms įgyvendinti numatyta per 44,9 mln. eurų.

Investicijų numatoma ir tokioms sritims, kurios paprastai nepatenka į pirmines pozicijas, kai kalbama apie tyrimus ar eksperimentinę plėtrą, bet taip pat yra svarbios.

Viena jų – „Institucijų, kuriose moksliniai tyrimai yra gretutinė veikla, tyrėjų potencialo ugdymas“. Pagal ją lėšų (apie 1,5 mln. eurų) bus skiriama ugdyti kompetencijai tų mokslininkų, kurie dirba archyvuose, bibliotekose, muziejuose. Antroji – „Paskatos akademinių bendruomenių kūrimuisi ir veiklos plėtrai“ – skirta akademinių bendruomenių veiklos vystymui. Tam numatyta skirti 1,737 mln. eurų.

Finansuoja Europos socialinis fondas.

www.esinvesticijos.lt​

www.lmt.lt

ES LMT logo

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų