Karščio bangos – tai ne tik karštos dienos. Lietuvoje kaitra pasiekia stichinio meteorologinio reiškinio kriterijų, kai maksimali oro temperatūra 10 dienų iš eilės būna +30 °C arba aukštesnė.
Karščio bangos gali būti itin pavojingos pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie dirba fizinį darbą lauke. Pasaulio sveikatos organizacija 2018 m. apskaičiavo, kad 2000-2016 m. ekstremalaus karščio veikiamų žmonių skaičius kasmet padidėjo per 125 mln.
Keičiantis klimatui, ši vasara pasauliui buvo nedėkinga. Štai liepos mėnesį Jungtinėje Karalystėje temperatūra pirmą kartą per visą istoriją viršijo 40 °C, dėl ko išsilydė oro uosto pakilimo takai. Toks karštis gali būti mirtinai pavojingas, ypač regionuose, kuriuose nėra oro kondicionierių arba pastatų, sukonstruotų taip, kad būtų galima atlaikyti aukštą temperatūrą.
Tuo tarpu vakarų Europą siaubė ne vieną dieną užsilaikę gaisrai ir sausros – kadaise buvusios galingos upės dėl sausros teka silpnai ir tai gali turėti dramatiškų pasekmių pramonei, krovinių gabenimui, energijos ir maisto gamybai.
Mokslininkų teigimu, žemyną varginanti sausra gali būti didžiausia per 500 metų.
Pirma, bet ne paskutinė
Liepos 24-27 d. Sevilijoje temperatūra pakilo iki 44,4 laipsnių Celsijaus. Dabar šiai karščio bangai mokslininkai suteikė Zoe pavadinimą.
Vardas suteiktas vykdant projektą „proMETEO Sevilla Project“ – Vašingtone įsikūrusio tyrimų centro ir ne pelno siekiančios organizacijos „Atlantic Council Adrienne Arsht-Rockefeller Foundation Resilience Center“ iniciatyvą.
Kaip rašo „Live Science“, Sevilija yra bandomoji šio projekto, kuriuo siekiama didinti visuomenės informuotumą apie ekstremalius karščius ir propaguoti pastangas mažinti karščio bangų keliamą pavojų, vieta.
Be Ispanijos bandymai taip pat numatyti Los Andžele, Majamyje, Milvokyje ir Kanzase bei Atėnuose.
Zoe gali būti pirmoji įvardyta karščio banga, bet ji nebus paskutinė. Ispanijos valdžios institucijos planuoja, kad ateityje karščio bangų atveju bus kaitaliojami moteriški ir vyriški vardai atvirkštine abėcėlės tvarka.
Skirtingose šalyse – skirtingos kategorijos
„Svarbiausia yra ne pats pavadinimas, o tai, kad žmonės pradeda labiau identifikuoti karščio bangas, lyginant su visais uraganais. Sevilijos atveju taip pat duodama ir kategorija karščio bangai, tad čia yra esminis dalykas, kuris man patiko – žmonės girdi pavojų ir įsivaizduoja, kiek jis juos paveiks“, – 15min komentavo klimatologas Justas Kažys.
Kita esminė detalė – dėmesys į tai, kad karščio bangų per metus būna ne viena, o jų kiekis dažnėja.
„Suvokimas ir parodymas, kad karščio bangų būna ne viena per metus, o kelios, tad jas reikia kategorizuoti ir atskirti. Bangų dažnumas mus irgi verčia jas įvardinti – tai yra gera komunikacija“, – įžvalgomis dalijosi klimatologas.
Ispanijos valdžios institucijos karščio bangą priskyrė 3 kategorijai, kuri reiškia aukščiausią pavojaus lygį – ekstremalią temperatūrą bei didžiulį pavojų sveikatai.
Tiesa, karščio bangas suskirstyti į kategorijas nėra lengva, mat ta pati karščio banga gali sukelti labai skirtingą poveikį, priklausomai nuo to, kada ir kur ji kyla.
„Karščio banga yra lokalus dalykas, ji skelbiama, šiuo atveju, kai pasiekė Sevilijos miestą. Bet pati banga kliudo ir kitas šalis, tik yra skirtingi kriterijai, kas ispanams yra karščio banga, o kas italams“, – pasakojo J.Kažys.
Štai pavyzdžiui 2003 m. Europą apgaubusi karščiausia vasara nuo 1540 m. gavo „Europos bangos“ titulą, nors, anot J.Kažio, Lietuvos kaitra taip ir nepasiekė.
Sulaukė pasipriešinimo
Tiesa, idėja karščio bangoms suteikti vardus patiko ne visiems. Kaip rašo „Vox“, liepos mėnesį Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO), JT agentūra, koordinuojanti orų duomenis ir planavimą visame pasaulyje, išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad neplanuoja įvardyti karščio bangų.
„Tai, kas nustatyta tropinių ciklonų reiškiniams, nebūtinai gali būti lengvai pritaikoma karščio bangoms, – teigė agentūros atstovai. – Lyginant arba taikant vieno tipo pavojaus pamokas ar protokolus kitam pavojui, reikėtų būti atsargiems dėl didelių audrų ir karščio bangų fizinės prigimties ir poveikio skirtumų.“
2017 m. atliktas tyrimas su keliais šimtais koledžo studentų parodė, kad žiemos audrų įvardijimas nebūtinai padidino informuotumą apie audras.
Uraganų pavadinimų ir kategorijų suteikimo sistemą prižiūri WMO, o tai leidžia koordinuoti veiksmus tarp valstybių.
Taip pat kyla pavojus, kad pavadinimų suteikimas karščio bangoms gali sukelti painią pavadinimų sumaištį.
„Prireiktų bent kelių metų sistemai susivienodinti ir nusistovėti“, – komentavo J.Kažys.
Kad ir kas nutiktų, akivaizdu, kad turime keisti kalbėjimo apie karščio bangas būdą. „Apibendrinant, tai iniciatyva, kuri prikausto dėmesį, o svarbiausia, kad leidžia žmonėms iš karto pamatyti [karščio bangų] kategorijas ir kokių veiksmų dėl jų reikėtų imtis“, – teigė J.Kažys.
