Susidūrimas gali būti vertingas
„Falcon 9“ v1.2 kartos, dar žinoma kaip „Full Thrust“ raketa nešėja iš pradžių buvo paleista iš Floridos 2015 m. vasario mėn. kaip dalis tarpplanetinės misijos, kurios tikslas buvo pasiųsti kosminį meteorologinį palydovą į milijono kilometrų kelionę.
Tačiau baigus degti varikliams ir išsiuntus „Giliojo kosmoso klimato observatoriją“ į Lagranžo tašką – gravitacijos atžvilgiu neutralią padėtį, kuri yra keturis kartus toliau už Mėnulį ir yra tiesioje linijoje su Saule – raketos antroji pakopa tapo apleista.
Tuo metu ji buvo pakankamai aukštai, todėl jai neužteko degalų grįžti į Žemės atmosferą, bet taip pat „trūko energijos išsivaduoti iš Žemės ir Mėnulio sistemos gravitacijos“, – aiškino meteorologas Ericas Bergeris neseniai paskelbtame „Ars Technica“ tinklaraščio įraše.
„Taigi nuo 2015 m. vasario mėn. jis skrieja šiek tiek chaotiška orbita“, – pridūrė E.Bergeris.
Kosmoso stebėtojai mano, kad raketa – apie keturias metrines tonas sverianti „kosminė šiukšlė“ – po kelių savaičių maždaug 2,58 km/s greičiu susikirs su Mėnuliu.
Billas Gray'us, kuris kuria programinę įrangą, skirtą arti Žemės esantiems objektams, asteroidams, mažosioms planetoms ir kometoms stebėti, „The Guardian“ teigė, kad „Falcon 9“ viršutinė pakopa kovo 4 d. greičiausiai atsitrenks į tolimąją Mėnulio pusę, netoli ekvatoriaus.
Duomenų analitikas naujausiame tinklaraščio įraše teigė, kad objektas „sausio 5 d. artimai praskrido Mėnulį“, tačiau „kovo 4 d. tikrai susidurs“.
„Tai pirmas man žinomas netyčinis [kosminių šiukšlių susidūrimo su Mėnuliu] atvejis“, – pridūrė Grėjus.
Tiksli vieta, į kurią raketa pataikys, lieka neaiški. Iš Žemės susidūrimas greičiausiai nebus matomas.
Kosmoso entuziastai mano, kad smūgis gali suteikti vertingų duomenų – pavyzdžiui, išmušti Mėnulio požemines medžiagas į paviršių.
