Projektu „Artemis“ (liet. „Artemidė“) siekiama po 50 metų pertraukos grąžinti žmones į Mėnulio paviršių.
Šiam tikslui JAV Nacionalinė kosmoso ir aeronautikos administracija (NASA) sukūrė galingiausią savo raketą SLS (angl. Space Launch System), kurią pirmadienį išmėgins realiomis sąlygomis.
Tikslus paleidimo laikas priklausys nuo orų ir nuo to, ar iškils rimtų techninių kliūčių. Raketos paleidimo "langas" - dvi valandos.
Kaip jau skelbta, iš pradžių NASA pasiruošimams sutrikdė degalų nuotėkis, vėliau degalų pylimo procesas buvo pamažu atnaujintas, siekiant įsitikinti, ar iš sistemos tikrai nuteka vandenilis, tačiau įsijungę pavojaus signalai šią prognozę patvirtino.
14:53 Lietuvos laiku, likus 40 minučių iki paleidimo, laikrodis buvo sustabdytas nes kilo problemų dėl trečiojo pagrindinės pakopos variklio.
Jeigu raketos nepavyktų paleisti pirmadienį, parinktos alternatyvios datos – rugsėjo 2-oji ir 5-oji.
SLS raketos aukštis siekia 98 metrus.
Raketa turėtų pakilti iš Kennedy kosminio centro Floridoje pirmadienį 08:33 val. vietos laiku (15:33 val. Lietuvos laiku).
Šios raketos užduotis bus iškelti bandomąją kapsulę „Orion“, kuri apskries aplink Mėnulį dideliu lanku, o po 42 dienų grįš namo ir nusileis Ramiajame vandenyne.
Šio bandomojo skrydžio „Orion“ viduje nebus įgulos – vietoje astronautų kapsulėje bus manekenai, kuriuos sumontuoti jutikliai rodys perkrovų, vibracijos ir spinduliuotės lygį.
Jei misija pavyks ir visa technika funkcionuos taip kaip tikimasi, naujų bandomųjų skrydžių metu į orbitą jau skries ir astronautai.
Per kitą misiją – „Artemis 2“ – astronautai apskries Mėnulį, bet nenusileis ant jo paviršiaus. „Artemis 3“ įgula turėtų išsilaipinti Mėnulyje. Tikimasi, kad tai pavyks pasiekti jau 2025 metais.
„Orion“ apskries aplink Mėnulį ir vienu metu bus už 100 km nuo jo paviršiaus. Paskui kapsulė įjungs variklius, kad atitoltų 64 tūkst. kilometrų. Tuomet erdvėlaivis bus nuskriejęs toliau nuo Žemės negu bet kuris kitas žmones galintis skraidinti kosminis aparatas.
Viena pagrindinių šios misijos užduočių – patikrinti kapsulę nuo kaitros saugantį skydą. Jis yra 5 metrų skersmens – didžiausias kada nors pagamintas.
Skydas turės atlaikyti apie 2 670 Celsijaus laipsnių karštį, kai grįždama į Žemę kapsulė į atmosferą įskries daugiau kaip 40 tūkst. km per valandą greičiu.
Vėliau „Orion“ išskleis parašiutus ir nusileis ant vandens Ramiajame vandenyne netoli JAV krantų.
Paskutinė „Apollo“ misija, kurios metu astronautai pabuvojo Mėnulyje, įvyko dar 1972 metais.
Visi Mėnulyje pabuvoję „Apollo“ astronautai buvo baltaodžiai vyrai, per „Artemis“ programą planuojamą, kad į mūsų planetos palydovą nukeliaus pirmoji moteris ir tamsiaodis.
Per šią programą ketinama įkurti ilgalaikę bazę Mėnulyje ir aplink jį skriejančią kosminę stotį „Gateway“ („Vartai“).
„Gateway“ turėtų tapti parengiamąja baze ir degalų papildymo stotimi kelionei Marsą, truksiančiai ne mažiau kaip kelis mėnesius.
