Pirmojo lietuviško kompiuterio „Rūta“ kūrėjas, Vilniaus universiteto (VU) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas dr. Gintautas Grigas prisimena, kaip Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje 1959 m. buvo ruošiamasi gaminti Maskvoje suprojektuotą EV80 lempinę skaičiavimo mašiną, amerikietiško IBM 604 kopiją. Rusiška kopija veikė nepatikimai, todėl tobulinant šią mašiną buvo suprojektuota visiškai nauja lietuviškoji „Rūta“.
„Rusiška skaičiavimo mašina buvo labai nepatikima dėl naudojamų elektroninių lempų, kurių mašinoje buvo apie 2000. Lempos nuolat perdegdavo ir blogai kontaktuodavo, jų naudojimo ciklas buvo trumpas. Paeksperimentavę supratome, kad iš tobulinimų nieko gero nebus ir nusprendėme projektuoti iš esmės naują skaičiavimo mašiną feritranzistorinių elementų pagrindu. Taip pavyko lempų skaičių grandinėse sumažinti per pusę, o mašinos patikimumą ir galią padidinti. Žinoma, mūsų iniciatyvos kurti lietuvišką kompiuterį nepatiko Maskvai, todėl teko daugybę kartų važiuoti į Maskvą siekiant įteisinti „Rūtos“ projektą“, – pasakoja aktyvus Lietuvos kompiuterininkų sąjungos narys dr. G.Grigas.
„Rūta“ buvo antrosios kartos skaičiavimo mašina, sukurta Specialiame konstravimo biure prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos feritranzistorinių elementų pagrindu. Dėl to ji veikė patikimiau, jos priežiūra buvo paprastesnė negu tuo metu dominavusių pirmosios kartos skaičiavimo mašinų, sudarytų iš elektroninių lempų. Pirmasis lietuviškas kompiuteris turėjo nedidelę registrinę atmintį, bet lanksčias darbo su dideliais duomenų kiekiais, laikomais perfokortose, galimybes.
„Rūta“ buvo pradėta masiškai gaminti 1964 m. Iki 1974 m. iš viso buvo pagaminti 702 lietuviški kompiuteriai, kurie būdavo įdarbinami automatizuoti įvairių įstaigų buhalterinius skaičiavimus. Vėlesnės lietuviško kompiuterio versijos buvo daug tobulesnės, su kietaisiais diskais ir kitais išoriniais įrenginiais, galimybe per telefono linijas susijungti duomenų perdavimui. Taip Lietuva tapo skaičiavimo mašinų, skirtų dideliems duomenų kiekiams buhalterijose apdoroti, lydere Sovietų Sąjungoje.
Taip pat šiais metais minima kita sukaktis – 30 metų Lietuvos nacionaliniam domenui. 1992 m. padedant Norvegijos vyriausybei Oslo universiteto prašymu buvo įkurtas .lt aukščiausio lygio domenas. 1993 m. užregistruoti pirmieji domenai mii.lt, ktu.lt, vu.lt.
Nuo 1994 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG administruojamas nacionalinis.lt domenas suteikė tvirtą pamatą Lietuvos interneto ir skaitmeninės ekonomikos plėtrai.
Dabar .lt domeną naudoja 226 tūkst. interneto svetainių, elektroninių parduotuvių, žiniasklaidos portalų ir verslo bei viešųjų informacinių sistemų. Be šiuolaikinių kompiuterių, mobiliųjų įrenginių ir sklandaus .lt domeno veikimo šiandien neįsivaizduojamos visiems įprastos el. bankininkystės, el. sveikatos, mokesčių deklaravimo ir kitos paslaugos internete.
